Atsiliepimai iš Medininkų aukštumų keliais

Rytas prasidėjo įspūdingais rūko ir tekančios saulės vaizdais pakeliui į Medininkus. Atvykus prie pilies laukė staigmena - apšerkšnijusi žolė ir -1°C. Tokio svetingumo iš Medininkų tikrai nesitikėjome, bet saulė jau buvo pasiruošusi taisyti situaciją, tad po pirmojo kilometro sušilome, šypsenos sugrįžo ir žygis tęsėsi.
Praėjome pro Pasieniečių mokyklą ir išsiaiškinome, kad ten gamina pasieniečius. Ėjome ir grožėjomės spalvingais rudens miškais, o prie pat Lietuvos ir Baltarusijos sienos stabtelėjome kavos pertraukėlei. Kol mintyse visaip apiburbėjau Emsi degalinę už neskanią kavą, paaiškėjo, kad gavome kavos su prarūgusiu pienu. Metėme lauk ir gavome šviežios kavos. Praėjome pro pasienyje eilėje stovinčius vilkikus rusiškais numeriais, jų vairuotojų nuotaika buvo gerokai prastesnė nei mūsų.
Sustojome prie 1991 m. Medininkų tragedijos vietos, aplankėme išlikusį pasienio kontrolės posto vagonėlį ir žuvusiųjų memorialą. Trumpam pritilome ir prisiminėme, kokia kaina buvo ginama Lietuvos laisvė.
Toliau trasa atvedė Medininkų link. Pasieniečių mokyklą ir Medininkų pilį apžiūrėjome jau iš kitos pusės. Automobiliai buvo visai netoli, bet niekas nepasidavė pagundai apsimesti, kad žygis jau baigtas. Tada patraukėme aukščiausios Lietuvos vietos link. Žygio atradimas Nr. 1: kaip atvesti žmones į aukščiausią Lietuvos vietą neverčiant kopti šlaitais ir kalnais Juozapinės kalnas, pasieniečių ąžuolynas ir pasiekėme Aukštojo kalną - aukščiausią Lietuvos vietą. O užlipę į apžvalgos bokštą galėjome visai pagrįstai pasijusti aukščiausiai Lietuvoje esančiais žmonėmis. Bent jau tą akimirką. Čia mūsų laukė ir karšti pietūs. Ne kasdien pasitaiko proga pietauti ant Lietuvos stogo, tiesa? O kai šviečia saulė, virš galvos žydras dangus, aplink spalvingi miškai ir gera kompanija - ar reikia kažko daugiau?
Apie orą. Ryte -1°C, o įdienojus vienas po kito pradėjome nusirenginėti striukes, šalikus ir megztinius. Atrodė, kad spalis susigėdo dėl rytinio temperatūros konfūzo ir nusprendė palepinti mus ir trumpam sugrąžinti vasarą.
Neapsiėjome ir be žadėtosios bekelės, kuri tokioje kompanijoje buvo įveikta itin lengvai. Šiek tiek išbandėme batus, kai kas juos ta proga ir nusiplovė, sėkmingai įveikėme kliūtis, apkalbėjome rastą išlindus iš miško namą ir vėl pasileidome miško takais Medininkų link. Žygio atradimas Nr. 2: nuotolinė komunikacija ištobulinta iki telepatijos lygio, informacija kur sukti perduodama pusės kilometro spinduliu mintimis.
 O kompanija kaip visada buvo nuostabi. Smagu buvo sutikti seniai matytus pažįstamus, dar smagiau vėl žygiuoti su tais, kurie jau tapo nuolatiniais mano žygių dalyviais. Juoko, pokalbių ir šypsenų netrūko nuo pirmojo iki paskutinio kilometro. Ir štai vėl Medininkų pilis. Ta pati, prie kurios ryte rinkomės šaltyje, tik dabar jau šildomi saulės ir jausdamiesi lyg gražią, kiek vėsesnę vasaros dieną. Žygio atradimas Nr. 3: išėjome ir parėjome iškilmingai lydimi bažnyčios varpų, taip sakant, su Dievu.
Gražus maršrutas, puikus oras, skanūs pietūs, nuostabūs žmonės ir dar viena diena, kurią buvo gera nugyventi. O man tai ir yra svarbiausia.
Ačiū visiems, kurie šiandien ėjo kartu. Už šypsenas, gerą nuotaiką, bendrumą, juoką ir tai, kad kilometrai tokioje kompanijoje prabėga nepastebimai.O dabar ilsimės, ruošiamės, puošiamės, nes lapkričio 7 mūsų laukia Dieveniškių kraštas.
Anželika 2026-10-18

Puikus ir prasmingas žygis mūsų istorijos vietomis. Šauni kompanija ir labai gera žygio organizacija skatina eiti su jumis ir toliau. Iki. 2026-10-18 Algis Mackonis.  
,Ačiū organizatoriams ir žygio kompanijai už puikiai praleistą dieną: nuostabų orą, įspūdingą maršrutą, gražius vaizdus, gerą nuotaiką, Anželikos energiją! Iki kito karto! "
Pagarbiai/Best regards, Laimontas Rakauskas 2026-10-18