Estijos vienis

Estijos vienis – kas tai?Estijos Vienis (angl. Estonian Oneness) – tai simbolinis suvenyras, skirtas išreikšti pagarbą mūsų šiaurinei Baltijos sesei, stiprinti trijų Baltijos valstybių vienybę ir vizualiai įprasminti Estijos valstybingumo bei saugumo istoriją. Šis suvenyras, suprojektuotas remiantis bendru „Vienio“ projekto modeliu, sujungia Estijos valstybinę vėliavą, didįjį valstybės herbą ir Estijos gynybos lygos (Kaitseliit) karinę heraldiką į vieną vientisą pasakojimą apie laisvę ir nepalaužiamą gynybos dvasią.Simbolių prasmė Estijos vienyjeEstijos vienis vizualiai sujungia tris svarbiausius valstybingumo ir saugumo sluoksnius:

• Dabartis: Estijos valstybinė vėliava (mėlyna, juoda, balta) žymi modernios Estijos valstybės pradžią, jos tautos laisvę, tyrą gamtą ir skaidrią ateitį.
• Praeitis ir garbė: Didysis valstybės herbas (trys gulsčiai mėlyni liūtai auksiniame skyde su ąžuolo šakelėmis) primena apie šimtmečių gylio valstybingumo bei kovų už laisvę tradicijas Baltijos jūros pakrantėje.
• Apsauga ir ateitis: Estijos gynybos lygos (Kaitseliit) simbolis (sidabrinis erelis su kalaviju ir herbu) įprasmina kiekvieno piliečio pareigą ginti savo Tėvynę bei šalies karinį pasirengimą.

Simbolių istorija ir kilmėKiekvienas makete pavaizduotas elementas atspindi gilias, dramatiškas ir herojiškas Estijos tautos istorijos ištakas:

• Estijos valstybinė vėliava (Sinimustvalge). Vėliava gimė 1881 m. kaip Tartu universiteto estų studentų korporacijos „Vironia“ simbolis. Jos spalvos turi gilią reikšmę: mėlyna simbolizuoja Estijos dangų ir ištikimybę, juoda – gimtąją žemę, šalies praeities vargus bei tradicinį estų juodą švarką, o balta – šviesią ateitį, tyrumą ir žiemą krentantį sniegą. Šis studentų simbolis greitai tapo visos tautos atgimimo ženklu ir 1918 m., paskelbus nepriklausomybę, buvo patvirtintas oficialia valstybės vėliava. 
  
• Trys mėlyni liūtai auksiniame skyde (Didysis valstybės herbas). Tai vienas seniausių ir istoriškai turtingiausių simbolių visame Baltijos regione, kurio šaknys siekia XIII amžių. Šis ženklas kildinamas iš Danijos karaliaus Valdemaro II, kuris 1219 m. įsitvirtino Šiaurės Estijoje, herbo. Vėliau trys liūtai tapo Talino miesto ir Estijos provincijos heraldiniu pagrindu. 1925 m. Estijos Parlamentas (Riigikogu) šį istorinį simbolį, apsuptą auksinių ąžuolo šakelių, oficialiai patvirtino didžiuoju Estijos Respublikos herbu. 
  
• Šiaurės erelis su kalaviju (Estijos gynybos lyga – Kaitseliit)Suvenyre naudojamas ginkluotas sidabrinis erelis yra Kaitseliit – Estijos savanoriškų krašto apsaugos pajėgų (atitinkančių Lietuvos krašto apsaugos savanorių pajėgas) simbolis. Ši organizacija buvo įkurta pačioje 1918 m. valstybės gimimo aušroje, Nepriklausomybės karo išvakarėse. Erelis, savo naguose spaudžiantis kalaviją ir skydą su trimis liūtais, simbolizuoja budrumą, drąsą, tautos pasiryžimą išsaugoti laisvę savo rankomis bei aktyvią pilietinę gynybą.
  
  Kur sutinkamas „Estijos Vienis“?Šis suvenyras gaminamas savanorių bendruomenės dirbtuvėse ir platinamas neatlygintinai. Jis tampa svarbiu bendrystės ženklu:
• Keliautojams ir žygeiviams, tyrinėjantiems Estijos salas bei istorinius Baltijos takus.
• Kariams ir šauliams, dalyvaujantiems bendrose Lietuvos, Latvijos ir Estijos karinėse pratybose bei minėjimuose.
• Visiems piliečiams, suprantantiems trijų Baltijos šalių solidarumo bei minkštosios galios (Soft Power) reikšmę šiandieniniame geopolitiniame kontekste.