Ukmergės dvarų žiedas dviračiais

Galime konstatuoti faktą - LKA keliautojų klubo Kauno skyriaus organizuotas žygis „Ukmergės dvarų žiedas dviračiais“ buvo audringas – ne tik vėjuota pirmąja diena, medžių išvartomis laukiniuose Ukmergės krašto miškuose, bet ir vakaro programa bei šokiais iki paryčių.
Bet viską pradėkime nuo pradžių... Nepabūgę iš vakaro visą Lietuvą kamavusio škvalo, dingusios elektros namuose, pakelėse išvirtusių medžių, LKA keliautojų klubo „dviratoholikai“ punktualiai rinkosi į starto vietą. (Na išskyrus vedlį :) aut. past.). Trumpas įžanginis žodis ir klubo vėliavos plaikstosi kaip išprotėję, o visa žygio armija okupavusi pusę rajoninio kelio juda Taujėnų dvaro link - vaizdas puikus! Aplankę vieną didžiausių regiono dvarų, kibome į „ratuotų žirgų“ vairus ir prieš vėją judėjome vedami vienos minties – kepsime šakotį – ir dar gyvai !!! Pakeliui žymios partizaninio karo vietos, Užugirio muziejaus “Duonos ir Lino” kelias ir …. Tadaaaaam!!! - pečius užkurtas, tešla užmaišyta (Beje, kad Šakotis taptų tikru šakočių sako į tešlą zuikio taukų deda), o po geros valandos visi keliautojai jau dejuoja… ne ne!! ne iš skausmo, o iš malonumą teikiančio – tirpstančio ir siautulingo šakočio šokio burnoje. O dar prisilietimas prie Smetonos laikų baldų jo paties statytame dvare, Charlie Chaplin‘o motyvų įgarsinimas „medijos“ kambaryje, pažintis su Siesikų dvaru-pilimi, kurią jau daugiau nei dešimtmetį „remontuoja“ nuomininkas ir du jo ištikimi bendražygiai ... Vakarą vainikavo 40 l sriubos, pirties malonumai, gitaros garsai, dainos prie laužo su šaunia „back vocal team“ ir šokiai. Po tokios dienos - nei rankyčių nei kojyčių...


Antra diena mus pasitiko siųsdama karščio bangos ženklus nuo pat ankstyvo ryto, o vėjo nė ženklo - tarsi toks nė neegzistuoja. Vizituojame Ukmergėje, traukiame kaip magnetas aplinkinių žvilgsnius – turbūt vietiniai dar nepratę prie dviratininkų. Vaikštome po senamiestį (o jis pasirodo yra ir dar labai gražus), trypiame Ukmergės piliakalnio laiptus, vėliau leidžiamės į Šventosios slėnio miškus. Nejauki tyla įsivyravo mums važinėjant buvusios Kopūstėlių raketinės bazės teritorija – karo, ginklų, branduolinė grėsmės kvapas – su šypsena, vasara ir atostogų nuotaika nieko bendro neturi... O po to - „Kuo gilyn į mišką tuo daugiau medžių“ - šitą posakį įsiminime ilgam – nusileidus stačiu Šventosios šlaitu žemyn, prasidėjo dviratininkų džiaugsmai įveikinėjant medžių užvartas, reljefo nelygumus, gamtines vandens kliūtis, o kur dar kova su karčiu ir mašalais?! Tačiau silpnų antrą dieną nė su žiburiu nerasi - su tokiais, kad ir į vieną apkasą! Vyrai tiesė pagalbos rankas, o moterys kaip tikros karžygės brovėsi pro vėjo nuverstų ir suveltų medžių lajas – esame komanda – už kliūties neliks nei vienas. Atgaiva buvo atvykti į Vėprius, keliauti atvirais ir lygiais kaip stiklas laukais, vėliau lankytis Leonpolio dvare, gūdų mišką palikus užnugaryje..

Mano manymu, strategiškai puikioje vietoje tarp Vilniaus, Kauno ir Panevėžio išsidėstęs Ukmergės kraštas nepelnytai primirštas. Susipažinome su šešiais nuostabiais dvarais (Taujėnų, Smetonos, Siesikų, Kurėnų, Vėprių, Leonpolio) kalbėjomės su jų valdytojais, išklausėme superines Jų idėjas, kaip padaryti Lietuvą gražesnę, o Ukmergės regioną patrauklesnį. Ei Valdžia! - Išgirsk, įsiklausyk, paremk ir palaikyk!!!

Žygis išsiskyrė dalyvių skaitlingumu ir statistika:
• startavo 43 dalyviai,
• žygio metu 7 pradurtos kameros,
• įveiktas tuzinas medžių užvartų,
• ilgiausias šių metų dvidienis žygis - I diena 80 km. II diena 70 km.

Andrius Sakalauskas ( Andrius S)

#lkakeliautojaiKaunas #traveladicts #cyclingholiday