The taste of Kazakhstan
Kazachstanas (Kazachija) – milžiniška erdvė Vidurinės Azijos žemėlapyje, daugeliui net ir šiais laikais neatrasta vieta. Ir be reikalo...Žvelgiant iš istorinės perspektyvos kazachai tai „pabėgę į laisvę“ žmonės, kildinami iš žodžio „qazaq“ reiškiančio „pabėgęs į laisvę“. O laisvės pojūtį ten pajusti tikrai lengva - vos už kelių kilometrų nuo didesnio miesto nejučia pasijunti stepių ar kalnų valdovu, o provincijoje sutikęs žmogų, ar pravažiuojančią mašiną nustembi – nes paprasčiausiai jų čia nėra. Nors Kazachstanas devinta pagal dydį pasaulio valstybė gyventojų tankumas vos 6 žm. kvadratiniame kilometre.. Bet mes čia ne apie statistiką, o apie potyrius ir nuotykius kuriuos patyrėme keliaudami...
Kazachstane negali būti kitaip – tik labai gerai. Puikus oras, nuostabūs kalnai, nesibaigiančios stepių platybės, gilios kanjonų rėvos, krištoliniai ežerai, tiesūs kaip stygos miškai, skanus maistas, lengvas „bardakėlis“ miestuose ir kokie 5 turistai – iš jų du – mes :) Ir dar tuzinas visokiausių šalies keistenybių..
Žmonės. Draugiški, mėgstantys bendrauti, nuoširdūs, ne materialistai... Na išskyrus policininkus. Pastarųjų nagai tokie „korupciniai“, stipriai lenkti į save – sustabdė – deja, sausas nelabai išbrisi - teks mokėti. Susikalbėti su vietiniais pavyks jei nors šiek tiek žinai rusų kalbą, nes su anglų kalba toli nenuvažiuosi.. Ir dar... pirma keistenybė kuri krito į akį - dažnas kazachas nemoka kazachų kalbos..net jei gyvena šalyje nuo mažumos! Tiesa, teko girdėti, kad šalies prezidentas Nursultanas Nazarbajevas įvairiomis priemonėmis siekia atgaivinti kazachų kalbą.
Dar viena keistenybė.. Jei kas manote jog „šlagbaumai“ liet. užkardos (p.s. man kažkodėl smagiau skamba pirmasis) dažniausiai sutinkami, pasienyje, uždarose įmonių teritorijose, šalia geležinkelių – pagalvokite iš naujo. Ten – Kazachstane – jie visur – kalnuose, pievose, stepėje, miške, prie vandens ant vandens ir bala žino kur – neva negalima ten pravažiuot. Galima! Tik susimokėt reikia – prisistatę jų visi kas netingi – verslas gi – kam dirbti, kai užtenka pasiimti.
Be to, kad kas trečio vietinio šeima gauna pajamų iš „šlagbaumų“ verslo – jie visi dar ir taksistai. Pavyzdžiui milijoniniame Almatos mieste vos kelios taksi įmonėmis sąlyginai brangiais tarifais, bet užtenka šiek tiek kilstelti ranką šalia gatvės ir minutės bėgyje šalia tavęs prisiparkuos eilė pro šalį važiuojančių vietinių. Tavo darbas - žinoti adresą (tiksliau gatvių sankirtą) ir suderėti abiem pusėms tinkamą kainą. Ir viskas! – jokių mokesčių, garsių „centriuko“ komentarų, ir skaitliuko stebėjimo. Keliasdešimt kilometrų – vos keli eurai!
Dar kazachstaniečiai „moka“ blogai dirbti... apsidairius aplink ir žvelgiant mūsų, jau beveik europiečių akimis, viskas – pastatai, gatvės, interjerai, įmonių marketingas ir k.t. padaryta atmestinai, be didelių pastangų, sielvarto, trumparegiškai, pirma dardant po to pagalvojant.. bet.. tik vėliau kelionės eigoje supratau.. taigi jei ką nors padarei prastai – reikės tvarkyti, taisyti – visi turės darbo – ir šeima soti. Tokia logika, taip ten surėdyta.
Miestai. Jie vis dar mena sovietinius laikus, daug Lenino paminklų, penkiakampių žvaigždžių ir visokių kitokių detalių. Yra vietų kur dar dažomi „bordiūrai“, kiemo medžiai puošiami dirbtinėmis gėlėmis – atseit žydi, o lauko kompozicijos daromos iš automobilio padangų. Kas smagu kad Almata gyvas ir nemiegantis miestas ypač naktį, deja dienomis apsiblausia ir skęsta smoge.
Miestai ir lieka miestais, bet gamta – gali spiegti iš visų jėgų ar suktis 360 laipsnių kampu – visur gražu. Dar iki šiol beveik viskas natūralu, nenutrinta ir nenublizginta turistams. Jei kalnuose tikėsiesi, sužymėtų takelių, nuorodų, informacinių stendų – jų rasi vos vieną kitą ir tą pavienį. O tas ir yra smagiausia – pasirenki kryptį ir pirmyn – vėjas plaukuose – tu laisvas! O jei šalia dar ir žirgas.. Pasaka!. Tęsiant arklio temą – nevalingai krypstu link kazachstanietiškos virtuvės.
O ten arkliena – tradicinis kazachų maistas - delikatesas. Kazachai - tikri mėsėdžiai- suvalgo neįsivaizduojamus kiekius mėsos! Arkliena, aviena, jautiena, ožkiena, paukštiena, žvėriena – ir kam tos daržovės! Stebėtis tuo nereikėtų nes klajokliams beribėse stepėse tai yra įaugę į kraują, todėl klijuojamos gyvulių augintojų šalies ir mėsėdžių etiketės ne be pagrindo. Dar viską jie valgo su jų tradicine duona (labiau „bulka“) vietinių vadinama "lepioška". Pilna burna ir mums teko pasinerti į jų virtuvę – Бешбармак, (sultinyje virta aviena ir tešlos gabalėliai arba stori makaronai) Пaлay (avienos ir ryžių plovas), Беляши (paplotėliai su riebios jautienos įdaru), Тохаш (kepti tešlos papločiai) Манты ir Пельмени (virtiniai) žinoma шашлык ir dar daugiau.
Priaugau. Išlakstysiu. Bet buvo verta. Kaip visada po kelionės minčių ir įspūdžių daug, tačiau jei Tu dar dvejoji ar verta rinktis šią šalį – nedvejok – keliauk ir kuo greičiau!
O mes importavome po dar vieną investicinį paketą į save.
Keliauk – Pažink – Atrask!!!
LKA KK narys Andrius S