Minu kartu su tėveliu: Įspūdžiai

I diena: Aukštaitija:Meironys - Gamtos apsaugos mokykla. Į kasmetinį rudeninį vaikų pasivažinėjimą dviračiais susirinko visi pagal planą + viena šeima. Nusikrauti nuo automobilių dviračius, prisitvirtinti vėliavėles, pravažiuoti su dviračiu, tinkamai apsirengti, nes saulutė mus lepina, saugos liemenės, šalmas ..., šalmas jis dar turi tinkamai būti uždėtas, o ne tik ant galvos uždėtas ... ir pagaliau instruktažas. Vaikų dėmesys sukaustytas ir jie akylai klauso kaip saugiai važiuosime, kur važiuosime ir ką matysime. Išriedėjome į "Paukščių kaimą".  Kas greičiau galėjo minti, kas lėčiau bet važiavome vis tiek buriu, nes mes "Komanda" Už "Palūšės sustojome perkasti sumuštinių. Geriausia tai, kad viskas buvo skanu,viskas ką turėjome ir nenoriu  ar neskanu tokių žodžių nesigirdėjo. Užkrimtę vėl ant dviratukų. Numynę 16 km. atvykome į "Paukščių kaimą". Tylu, ramu šioje sodyboje ir staiga pasirodo pelėda, žmogaus dydžio pelėda !!! Ir prasidėjo "Kiaulė voras", strutis kuris valgo duoną nuo vaikų galvų , kelių dienų išsiritę viščiukai, šikančios pelėdos, alpakos, žali, rudi, balti kiaušiniai, svajonių rašymas su plunksnomis, kiaušinių liustros. Tėveliai degustuoją pienių, serbentų, vyšnių naminį vyną. Patys kepėme kiaušinienę iš įvairiausių kiaušinių ant didelės skardos.  Tris ir daugiau valandų prabėgo kaip dešimt minučių. Atsisveikinę išmynėme į Meironys, žinoma kelią pasirinkome atgal sunkesnį, su klampynėmis. Sustoję Palūšėje su vietinę bendruomenę jų šventėje sudalyvavome šokiuose. Žinoma apsilankėme ir Aukštaitijos nacionalinio parko direkcijoje ir  supratome, kad dar yra kur Aukštaitijoje važinėti ir grožėtis Aukštaitijoje. Taip pat direkcijoje vaikams patyko "žvejyba" - smart "žvejyba". Grįždami į Meironys dar be batų pavaikščiojome po sveikatingumo taką ir už kelių šimtų metrų jau gamtos mokykloje.  Įsikūrėme, ir Giedrės vadovaujami pasigaminome sveikuolišką grikių košę. Valgė ir tie kurie nemėgsta košių ir tie kurie nemėgsta grikių. Po 35 km. tos košės ir tie grikiai stebuklingai paliko skanūs. Vakare slėpynės, pagalvių mūšis, Burundukų filmas.
II diena. Ne mamos o tėveliai kepa ant laužo skaniausius blynus. Pusryčiai. Po pusryčių tylus vaikų maištas: Gal nevažiuojame ? Deja, planai nebuvo pakeisti ir su parko direkcijos darbuotoja - Elena (gidė) išvykome į 25 km. edukacinę kelionę. Keliai ir keliukai čia nelepino, miško, žvyro, smelio ir MTB turėjo vaikai. Motyvacija ant ribos, keli kritimai, viena kita ašara. Nežiūrint į tai Asalnų pušis pasiekta.  Miname iki Papiliakalnės piliakalnių. Poilsis ir pasigrožėjimas nuostabiu vaizdu. Vaikus poilsio metu skatiname "Karališkais riešutais". Sekantis sustojimas Ledakalnis. 176 m aukščio virš jūros lygio kalnas, stūksantis Šiliniškių gūbrio kalvų grandinėje, kuri lyg pašiaušta drakono ketera nutįsta į abi puses kiek tik užmato akys. Manoma, kad ant šio kalno buvo aukojamos aukos baltų deivei Ladai – didžiajai Motinai, viso pasaulio gimdytojai. Išklausome visas galima Ledakalnio istorijas, skaičiuojame kiek matome ežerų, ...ir + pietus. Pailsėję miname toliau ir sekantis sustojimas Kaukiškės aikštelė. Čia bandėme ridenti kelininkų paliktą riedulį. Stebuklingas žodis "Ledai" motyvuoja dalyvius minti į Palušę. Nusiaubę parduotuvę vaikai patys pasirenka suprasdami sunkesnį ir klampesnį kelią į Gamtos mokykla. Motyvuoti LKA KK medalias, pastiprinę pašildytą grikių košę ir tikėtina skaudančiais užpakaliukais, bet su gera nuotaiką išsiskirstėme į namus.