LT-103 įspūdžiai Nr.2 Vilma

Na štai - įveiktas antrasis žygio aplink Baltijos jūrą etapas. Per dvi savaites nuvažiuota 1100 km. palei Baltijos krantus per Vokietijos, Danijos valstybes ir pasiekta Švedija. Buvo graži kelionė. Graži lyg kaleidoskopas besikeičiančiais vaizdais minant pedalus, graži prisiminus tą šilumą ir labiau jaučiamą lietuvybės jausmą susitikimuose su Vokietijos, Danijos ir Švedijos lietuvių bendruomenėmis, įdomi ir suteikusi galimybę pažinti tas valstybes, miestus, pilis ar miestelius per kartu keliavusio profesoriaus Valdo Rakučio pasakojimus. Nelengva buvo kelionė, nes diena iš dienos numinti virš 100 km. (vieną dieną įveikėme 126 km.) su ilgesnėm ar statesnėm įkalnėm ar parą pliaupiant lietui, ar stojus kaitrai, kai natūraliai kyla klausimas "kodėl ir vėl pasirinkai tokias atostogas?" - iš tiesų nėra lengva. Bet dėl to tik dar saldesnis tas džiugesio jausmas sėkmingai pasibaigus žygiui, kai suvoki, ką tu ir visa komanda padarė vertinant tiek savo asmeninius pasiekimus, tiek nešamos žinios svarbą ir jėgą, ir dėl ko kitą vasarą tu ir vėl tikriausiai tęsi šią kelionę. Visa keliaujančių dviratininkų komanda tas dvi savaites buvo ne tik palaikanti ir susitelkusi jėga, bet buvo ir Lietuvos ambasadoriai. Nesvarbu kurioje šalyje stabtelėjus poilsiui, praeiviai tuoj pat žingeidžiai teiraudavosi - kas mes tokie ir kur mes keliaujame.Stebinanti buvo kelionė, nes leido pažinti kokie įvairūs yra mūsų Baltijos krantai - nuo kukurūzų ar vaiskiai geltonų javų laukų, ar žydinčių bulvių laukų Baltijos pakrantėse iki vadinamų "vaiduoklių miškų" Vokietijoje ar Mons Klint uolų Danijoje. Užplūsta šiltas jausmas suvokus, kad tokio grožio pušynų ir smėlio paplūdimių, kokius turime Neringoje, mes taip niekur ir neradome.Stebinanti dar ir ta prasme, kad Danija ir Švedija, dvi šalys kaimynės, kurias mūsų kelyje skyrė tik 15 km. vandens kelio, turi tokius savitus ir skirtingus veidus, o ką jau kalbėti apie išpuoselėtus Vokietijos pajūrių miestelius. Visos kelionės kažkada baigiasi. Tą akimirką, kai keltas iš Trelleborgo į Klaipėdą nutolo jau taip toli, kad Švedijos krantų švieselės tapo sunkiai įžiūrimos, o mėnulio pilnatis per visą jūrą nuklojo platų ir žvilgantį kelią, ateina suvokimas, kad mūsų Baltija tik žemėlapyje yra mažutė ir tik savos Lietuvos pajūrys yra gerai pažįstamas. Užtenka atsidurti kitoje Baltijos pusėje ir pažinimo kelionė gali patapti atradimų kelione. Kelione, iš kurios sugrįžus savuose namuose jautiesi truputį "iškritęs iš dangaus", kelione, po kurios reikia šiek tiek laiko, kad į savo gyvenimą sugrįžtum ne tik fiziškai. Tuomet supranti, kad tai ir buvo tos atostogos, kurių tau gyvybiškai reikėjo.AČIŪ visai šauniai mūsų komandai, LKA Keliautojų klubui ir vadui Rolandui Lubiui už dar vieną įspūdžių ir patyrimų kupiną kelionę.  Vilma G