Įspūdžiai Neries vingiais: Nuo Musninkų iki Kernavės

Žygis „Nuo Musninkų iki Kernavės ir atgal“Ačiū LKA Keliautojų Klubas už puikiai praleistą laiką, vaizdingą trasą, karštus pietus ir dovanas.  Linas P
 

Šiandien su Lietuvos karių asociacijos Keliautojų klubu įveikėme 25 km. Oras, jei visai trumpai ir be keiksmų - blogiau, aišku, būna, bet ačiū bent už pirmas valandas su nedideliu lietumi ir be vėjo. O jau nuo pusės žygio iki finišo mus lydėjo stiprus lietus, vėjas ir balos su pliurza. Žodžiu, klasikinis rudens SPA: purvo vonios, vėjo masažas ir nemokama drėkinimo procedūra veidui ir kūnui.Prognozes žinojome iš anksto, bet 12 drąsuolių vis tiek atvyko! Ir visi su puikia nuotaika. Tie, kurie liko namie, prarado daug juoko, nuotykių, ir tą magišką bendrumo ir smagumo jausmą.Startavome Musninkuose. Įžvalgiai apsirengėme lietaus skraistes ir iškeliavome. Ilgai ieškojau diplomatiško varianto mūsų išvaizdai apibūdinti, pasirodo, tai buvo variantas - atrodome rudeniškai. Ne toks diplomatinis variantas skambėjo - kaip šlapio sezono bomžų orkestras. Bet už tai šypsenos iki ausų Vos pajudėję iškart į nuotykius: ieškojome senų, užmirštų rusių. Ir radome! Paslaptinga, mistinė vieta, kurioje laikas, atrodo, sustojo. Tokius atradimus patiri tik tada, kai nesėdi ant sofos.Toliau keliavome per šlapią mišką, spalvotais lapais nuklotais takais. Kernavė mūsų su fanfaromis nelaukė, lietus sustiprėjo, o vėjas matomai nusprendė, kad mes truputuką per sausi ir per daug įšilę. Bet pietūs viską atpirko: kava, arbata, kibinai, karštas maistas, šiluma, juokas ir šeimininkų nuoširdumas.Po pietų tikėjomės giedros. Be reikalo. Lietus pylė iki pat pabaigos. Dėl lietaus nesutikome Kernavės katiniuko, šito gaila labiausiai. Užsukome sužinoti apie budistinę Absoliučios pergalės stupą ir ta proga apkalbėjome dvasinio ir materialaus pasaulio simbiozę ir apraiškas.Finiše mūsų laukė karšta kava, skanūs desertai, nuoširdūs pokalbiai apie būsimus žygius ir ne tik. Šildžiausi prie pečiaus, nes jau net telefono rankose nebesugebėjau nulaikyti.Žygis - tai visada mes patys. Kiekvienas atsineša savo nuotaiką, energiją, požiūrį. Kokie esame, toks ir žygis. O šiandien buvome drąsūs, juokingi ir besijuokiantys, atkaklūs ir vieningi, todėl žygis buvo nuostabus visomis prasmėmis.Ačiū 12-ai drąsuolių, su šypsena įveikusius viską. Mes dar eisime, ir toli. Ačiū Rolandui, vienijančiam mus visus(P.S. tikiuosi, koldūnai neatšilo, kol grįžai namo) Anželika S