Kauno tvirtovės fortų žiedas  

Kauno tvirtovės fortų žiedas

 Čia jau užtrukta ilgiau, nes būta ką žiūrėti, į kur įlysti, ir ką pačiupinėti. Nusileidus keliu žemyn, apžiūrėtas Aukštosios Panemunės  karinis miestelis. Buvusiame artilerijos kareivinių, vėliau Lietuvos karo mokyklos, komplekse prie žygio prisijungė vietiniai berniūkščiai, kurie  su didžiausiu pasididžiavimu rodė savo gimtąsias vietas. Pasidžiaugę Juozo Vitkaus inžinerinio bataliono pastangomis atlikta pastatų renovacija žygio dalyviai pasiekė buvusio Oreivystės būrio ir pontonierių dalinio kareivines, generolo Stasio Raštikio namą.  Niūriai nuteikti kelionės anapilin pramonės komplekso iškabų ir rodyklių, gerokai privargę keliautojai trumpam stabtelėjo prie tarpinio amunicijos sandėlio ir pasiekė pirmosios dienos tikslą – Kauno tvirtovės V fortą, kur jų jau laukė Kauno tvirtovės V forto įgula – dažasvydžio klubas „Legionas“. Kol buvo pastatytos palapinės, išvirė ir Vitalijaus rengta košė, kuri pagal sutarimą turėjo būti sriuba. Nesigilinant į karinę terminologiją dalyviai pagaliau pavalgė, atsigėrė arbatos, kai kuriems teko ir alaus, na o tada atėjo laikas gitaroms ir ilgesingoms laužo dainoms. Neužmiršdami, kad kitą dieną dar reikės minti, dalyviai sumigo, laukdami žadėtų „penkių lapsnių šilumos“.

...ir jo išbandymas.

Šių metų rugsėjo 5-6 dienomis Kaune išbandytas naujas turistinis maršrutas „ Kauno fortų žiedas“, skirtas tiek dviratininkams, tiek pėstiesiems, tiek automobilių turizmo entuziastams. Mintis parengti tokį maršrutą prof. dr. Valdui Rakučiui kilo jau seniai. Vedžiojant žmones po Kauno fortus kildavo tradicinis klausimas, kiek tų fortų yra ir kur juos galima rasti. Profesoriaus vadovaujama viešoji įstaiga „Kauno tvirtovės projektai“, įsteigta 2010 metais, kurios dalininkais yra Kauno miesto savivaldybė, viešoji įstaiga „Karo paveldo centras“ bei asociacija „Kauno tvirtovė“, parašė paraišką ir gavo dalinį finansavimą iš Kauno savivaldybės kultūros projektų dalinio finansavimo programos, skirtos viešųjų įstaigų dalyvavimui ugdant bendrąją gyventojų kultūrą paremti.

Maršrutą sudarė ir automobiliu apvažiavo pats profesoriaus vadovaujama VŠĮ kolektyvas jo  „Volvo“, o dviratininkų „testavimui“ buvo paprašyta prezidento, atsargos majoro Rolando Lubio vadovaujamo Lietuvos karių asociacijos (LKA) keliautojų klubo, su kuriuo Valdą Rakutį sieja seni ir kasmetinėse kelionėse užgrūdinti ryšiai. Prie testavimo prisidėjo asociacijos Kauno tvirtovė III ir V forto įgulos, mielai priėmė Kauno VII fortas, automobilius „nakvynei“ priėmė IX forto muziejus. Testavime dalyvavo 43 LKA keliautojų klubo nariai ir asociacijos „Kauno tvirtovė“ atstovai, pastaruosius „rikiavo“ III forto komendantas Ovidijus Jurkša.

I diena

Kelionė prasidėjo prie Kauno IX forto muziejaus administracinio pastato. Prasukę IX forto gatve, užkabinę Šilainius, Romainių kapines, dviratininkai pasiekė Kauno X forto betoninį pastatą. Aptarus nebaigto statyti forto kovas, buvo nusileista prie Lampėdžių karjero, kur dėmesio susilaukė Lietuvių kovos su kryžiuočiais, Kaune ir Kauno rajone esantys piliakalniai ir paslaptinga Naujojo Kauno-Gotesverderio pilies vieta. Kiek pailsėję dviratininkai forsavo Nemuną tiltu ir pasiekė XI arba Marvos fortą, šiuop metu prižiūrimą A. Stulginskio universiteto. Aptarus forto, kaip  tvirtovės tvarkymo darbų poligono idėją, senuoju tvirtovės keliu palei universiteto pastatus nuvažiuota prie I forto. Čia daugiausiai dėmesio skirta forto konstrukcijai ir 1915 metų artilerijos dvikovoms aptarti. Laimei, vis dar stovi projekto Baltic fort Route 2007 m. pastatytas stendas. Iš čia, nusileidus tvirtovės keliu, trumpam sustota prie Aleksoto bendruomenės sutvarkytos pralaidos, prie Marvelės upelio esančių kaskadų.

Čia aptarta Kauno aerodromo, tik ką šventusio 100 metų jubiliejų, istorija, pasidžiaugta Aleksoto bendruomenės pasiekimais. Po šio pilietiško intarpo pajudėta prie II forto. Išgąsdinti Aleksoto seniūnijos nutiestų stop juostų, liudijančių apie neseną nelaimę, keliautojai savosios lemies nebandė, trumpam aptarę forto istoriją ir Kauno tvirtovės saugumo situaciją pasuko trečio forto link. Trumpam stabtelėje prie Veiverių plento pašonėje stūgstančios 1914-1915 metais pastatytos betoninės slėptuvės, keliautojai pajudėjo Sąnašos upelio slėniu. Aplankę dar viena tarpukario kalba „betoną“ dviratininkai pirmą kartą susidūrė su Sosnovskio barščiais. Nors keliukas palei upelį nebuvo pritaikytas turizmui, dviratininkams jis savotiškai patiko, nes nebuvo automobilių, o viltis sulaukti pietų skatino greičiau minti pedalus. Šios viltys nebuvo be pagrindo, nes Seniavos kaime esančiame III forte jau laukė asociacijai „Kauno tvirtovė“ priklausanti III forto įgula.

Ant forto flagštoko plevėsavo didžioji asociacijos vėliava, kurią žygio dalyviai pastebėjo tik pasivaišinę komandanto žmonos Kristinos Jurkšienės iškeptais kibinais. Pavedžioti komendanto po III forto įgulos valdas, dviratininkai pajudėjo link Ketvirtosios Kauno tvirtovės baterijos. Šis paslaptingas tvirtovės objektas yra pasislėpęs kalvoje, nuo kurios atsivėrė įspūdinga Jiesios ir Sąnašos upių slėnių panorama. Žygio vedlys Valdas Rakutis tikėjosi priversiąs žygio dalyvius bristi per Jiesią, bet, nelaimei, žygyje dalyvavę vietiniai parodė tiltą. Sugriuvo planas duoti žygio dalyviams kiek „ekstrymo“, tačiau tilto per Jiesią konstrukcijos „modernumas“ davė ne ką mažiau emocijų, nei maudynės Jiesioje, todėl kelionė vyko sėkmingai toliau. Jiesios kraštovaizdžio draustinis, jo įkalnės ir panoramos sujaudino labiausiai surambėjusias širdis. Apsilankius prie dar vienos slėptuvės, plytinės buvo pasiektas IV fortas.

II diena

Antroji žygio diena prasidėjo keliautojams įprastoms kuitimosi procedūromis. Susiruošus minti buvo užduotas keistas Valdui Rakučiui klausimas, „o kaip su V fortu?“ Dievulėliau, planuotojai nepaskaičiavo, kad kelionės dalyviai neturėjo laiko fortui, prie kurio nakvojo, apžiūrėti. Dėl šios priežasties kelionės dalyviai sugaišo daugiau, nei buvo planuota, o tie, kurie nakvojo namuose, prie Panemunės pėsčiųjų tilto keliautojų turėjo laukti „lygiai vieną valandą“. Beje buvo pripažinta, kad šeštoji baterija, esanti Kiškių gatvėje, dar visai neblogai išsilaikiusi, o Vičiūnuose įsikūręs Kauno meras Visvaldas Matijošaitis tikrai turi gerą skonį. Vilniečiams nuo Kauno vazdų jau raibo akys ir jų supratimas apie laikonosios sostinės parkus ėmė radikaliai keistis į gerąją pusę.

Pervažiavus Nemuną, buvo pasiektas VI fortas, kuriame yra planuojama kurti Vytauto Didžiojo karo muziejaus Technikos skyrių ir skirti vietos VŠĮ „Kauno tvirtovės projektai“ fantazijai. Aptarus forto potencialą, aplankius vartų pastatą buvo nukeliauta prie forte buvusios sovietinių karių belaisvių stovyklos kapinių, tylos minute paminėti mirusieji, aptartos II pasaulinio karo  karių kapų tvarkymo problemos. Po to buvusio centrinio pylimo vietomis, Studentų gatve, Taikos ir Tvirtovės prospektais buvo pasiektas VII fortas. Laimei, buvo sekmadienis, eismas nedidelis, tačiau ateityje labai reikėtų dviračių takų, kuriais būtų galima saugiau judėti nekeliant pavojaus nei dviratininkams, nei kitiems eismo dalyviams.

VII forte dviratininkų laukta. Nors edukacinės programos pačiame įkarštyje, Vladimiro Orlovo kolektyvas rado laiko keliautojams, o nuoširdi ir žavinga gidė Aurelija Geervickaitė aprodė fortą ir atsakė į kaliautojų klausimus. Kaip tik forte buvo prisimini žygio dalyvių gimtadieniai. Atsipalaidavę keliautojai jau galvojo, kaip jie tuoj tuoj važiuos namo, kai paaiškėjo, kad laukia dar nemažas kelio gabalas ir  Milikonių kalno serpantinai. Po šios kliūtties nebesigirdėjo kalbų, kad maršrutas per daug lengvas.

VIII fortas pasitiko keliautojus gražiu pasakojimu apie unikalų Glinkos-Jančevskio forto konceptą ir mažiau žavingosmis istorijomis apie karą su Sosnovskio barščiais. Kiek prislėgta nuotaika žygio dalyviai apvažiavo Linkuvos įtvirtinimuss – Kauno tvirtovės centrinio pylimo fragmentą ir buvo priblokšti paanoramos, atsivėrusios nuo įtvirtinimų kairiojo reduto. Kaip pasakė dalyviai „pagaliau mes pamatėme Kauną“, o tolima perspektyva ne tik parodė daugumą Kauno žymių vietų, bet ir leido vizualiai suvokti apvažiuoto maršruto mastą. Tačiau filosofija yra filosofija, o pilvas yra pilvas. Ta nelemta valanda taip ir liko vėluoti, todėl Šilainių Bernelių užeigos pietūs buvo daugiau negu laukiami. Užkirtę blynų, kelionės dalyviai pasiekė išeities pozicijas, tačiau tai dar nebuvo kelio pabaiga. Tokias koncentruotas karo architektūros studijas praėję, atsiprašau, pravažiavę „studentai“ dar  pavažiavo iki pačio IX forto, kur buvo paaiškinta forto statybos evoliucija XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje ir prisimintas žydų tautos genicidas, jo pasekmės Lietuvos kultūrai. Pasiūlius į muziejų nueiti individualia tvarka, žygio dalyviai nuvyko prie autobobilių, kur visiems nusipelniusiems buvo išdalintos padėkos ir merginų bučkiai, o vilniečiai slapta kalbino kauniečius suorganizuoti naujas keliones į Kauną.  

Organizatorių nuomone kelionė pavyko. Žinoma, daug pagelbėjo puikus kelionei oras, keliautojų  mokėjimas spręsti savas problemas ir tikrai fantastiška LKA keliautojų klubo nuotaika. Sumanytojai ir projekto vykdytojai išbandė maršrutą, atliko kai kurias jo korekcijas. Gavus įvertinimus ir galutinai patvirtinus maršrutą bus rengiamas detalus kelionės ir lankytinų vietų aprašymas, maršrutas pažymėtas plane ir vietovėje. Turėsime puikų, originalų ir turintį ilgalaikę perspektyvą naują Kauno turistinį maršrutą, prie kurio galėsime kabinti maršrutus atskiriems Kauno rajonams, tvirtovės gynybos sektoriams skirtus maršrutus, trasas. Kauno tvirtovė atgyja, brangieji!

prof. Valdas Rakutis

2015 09 08