LT-102 Cycling around The Baltic sea

EN: Lithuanian military association Traveler's club (LKA KK) organizes a cycling tour around the Baltic Sea. Every year, over 1,000 kilometers in 14 days. There are no restrictions to participate in the tag. In addition, participants can join or finish at any stage of the trip. For more information, see LKA KK travelers website and forum

LT: Lietuvos karių asociaciją Keliautojų klubas organizuoja žygį dviračiais aplink Baltijos jūrą. Kiekvienais metais įveikiant po 1000 kilometrų per 14 dienų. Žygyje dalyvauti apribojimų nėra. Be to, dalyviai gali prisijungti arba pabaigti bet kuriame žygio etape. Sumanymas: Tesiant žygį dviračiais LT-100 važiuojame aplink Baltijos jūrą. Tai žygio tęsinys būtų LT-101. Planuojami 5 etapai, Kiekvienais metais po vieną etapą.
Etapo trukmė - 14 d.
Etapo kilometražas ~ 1000 km.

2019 Vilnius - Svinouiscis
2020 Svinouiscis į Treleborgas
2021 Treleborgas- Stokholmas
2022 Stokholmas - Helsinki
2023 Narva- Klaipėda 
Labai laukiami įvairiausi pasiūlymai, sumanymai, pageidavimai...  na ir pradedame kartu su Jumis planuoti I etapą. 

Klausimai - atsakymai LKA KK forume
LT- Apie šį žygį kalbame
LKA KK forume
PL - Mówimy o tej wyprawie na forum
LKA KK
EN - We are talking about this trip in the
LKA KK forum
BY - У сакавіку гэтага года ток-
LKA KK форуме

Lithuanian military association Traveler's club (LKA KK) organizes a cycling tour around the Baltic Sea. Every year, over 1,000 kilometers in 14 days. There are no restrictions to participate in the tag. In addition, participants can join or finish at any stage of the trip. For more information, see LKA KK travelers website and forum

Rėmėjai:

Mūsų dviračių žygis LT-101 jau prasidėjo, nuotaikos puikios, kapelionas palaiminimą suteikė, saulė lydi ir laukia įdomus nuotykis!

1 diena. Žygio LT-101 pirmasis vakaras! Aukštadvaryje ant piliakalnio su Aukštadvario bendruomene - pažiūrėjome vaidinimą apie Mindaugą pagal Marcinkevičiaus kūrinį. 9:00 sugiedojome himną ir sugrįžome į stovyklavietę - Mindaugus pasveikinome, buities veikalai padaryti - labos nakties! Numinta 67 km!

2 diena. Nuvažiuota 106 km! Rytas prasidėjo gardžiais pusryčiais, pirmas rimtesnis sustojimas buvo Butrimonyse, kur pamatėme naują fontaną, užkandome ir pailsėjome. Ten beje puikus parkelis, kur pagrojom lauko muzikos instrumentais. Tolimesnis taškas - Alytus. Ten turėjome ekskursiją po Birutės Ulonų batalioną. Toliau visą dieną lydėjo vėjas į veidą, kas labai apsunkina važiavimą. Likus 20 km užklupo stiprus lietus, o likus 15 km iki Lazdijų susikirtome su žvyrkeliu, kas pareikalavo paskutinių ištvermės jėgų. Bet tikslas labai saldus! Nakvynei mus priėmė Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazija, ir šiltai pasitiko Lazdijų vicemeras Audrius Klėjus bei ekskursija “Laisvės kovų muziejuje”. Ir žinoma dieną vainikavo mūsų mergaičių paruošta vakarienė! Jėgų nebėra net kalbėti, bet džiaugsmo daug! Iki susitikimo ryt!

3 diena. Dieną pradėjome pusryčiais Lazdijuose ir energingai numintais pirmais 20 km iki Beje labai įdomi gyvenvietė ir nuostabus gidas! Toliau pagal planą apsilankėme ir buvome šiltai priimti Punsko valsčiaus viršaičio pavaduotojas Jonas Vaičiulis - sutiko šiltai, su kava, arbata bei lietuviškais užkandžiais! Neįtikėtina kokia stipri lietuvybė yra Punsko valsčiuje! Po nuoširdžių pašnekesių vykome pastatyti LKA keliautojų klubo atvežto kryžiaus keliautojams - šį gražų momentą fiksavome ne tik savo kameromis, bet ir vietinė televizija. Kryžių palaimino Punsko parapijos klebonas Česlovas Juozapas Baganas. Po ceremonijos, jau gerokai po pietų, skubėjome savo tikslo link - Goldap, kur kelio buvo likę apie 80 km. Iki tol lydėjusią saulę pakeitė vėjas į veidą, lygumas pakeitė kalnai ir nuokalnės, vėliau prasidėjo lietus, kuris tik suvienijo mūsų komandą ir padėjo minti vienu ritmu! Dar likus apie 30 km iki nakvynės vietos, užsukome pažiūrėti įspūdingo paveldo - Stančikų tilto. Po šios trumpos bet įsimintinos pertraukos vienu ritmu, sušalę ir sušlapę, tačiau energingai pasiekėme Goldap miesto paplūdimį- kempingą, kur mūsų merginos jau laukė su skania vakariene, po jos sekė karštas dušas ir atgaiva! labanakt visiems - susirašysime rytoj!! Numinta 108 km!

4 diena. O buvo taip - visą naktį lijo, net labai lijo - palapinės išbandymą atlaikė. Ypač ta, kuri ryte pasirodė bestovinti baloje 😆 vos tik pradėjom minti sekančio tikslo link - užklupo lietus - taip ir mynėm visą dieną - lietus, kaip iš kibiro, po jo vėjas, po vėjo saulė - ir tokiais ciklais - išsimaudom, prasifenuojam ir šildomės spinduliuose. Gal skaitant atrodo šalta ir nesmagu, bet ištiesų veikia priešingai - tik stiprina komandą! Ir beminant mus ištiko civilizacija - vietoj pietų prie parduotuvės, neplanuotai pamatom užrašą “Tawerna”, sukam iš kelio ir užklystame į poilsiavietę prie ežero - terasa, prieplauka, jachtos ir… koldūnai buvo populiauriausias patiekalas 🥟 įsipatoginom kaip namuose - batus ir rūbus džiovinom, koldūnus ant prieplaukos krašto kapojom, kava, pyragas - kas gali būti geriau??? Tai nebuvo kultūrinis sustojimas, bet šiandien jis buvo labai jaukus ir įspūdingas visiems! Po tokios teigiamos pertraukos grįžom su vėjeliu! Tiesa, dar kart stojom, ir vyrai stebėji debesis ar bus dar lietaus, kai pradėsim minti? Ir ką gi - lijo vos pajudėjus ☺️ O atvykus į mūsų šios dienos stovyklą - “Vilko irštvą” - mūsų merginos jau laukė žalioj palapinėj su garuojančiu troškiniu!!! Įveikėm apie 82 km, pora kilometrų “nukandau” su navigacija, pamiršus įjungti
O vakaro uoga - išskirtinė galimybė pasiklausyti - prof. dr. Valdas Rakutis veda paskaitą apie Prūsus.

5 diena. Šiandien pusryčiai prasidėjo anksčiau - nuo 7:00 vietoj 8:00 - gavome nuostabią grikių košę su daržovėm ir lašinukais - ėjo į trasą kaip stebuklas! Ačiū merginoms!! 8:00 mus pasitiko gidė vardu Beata, lietuvė, ir pradėjome aukščiausios prabos ekskursiją po “Vilko irštvą” arba “Vilko guolis”. Tai yra neįtikėtina vieta - Hitlerio bunkeris tuometiniuose Rytprūsiuose, iš kurio Antrojo pasaulinio karo metais Hitleris vadovavo Vokietijos ginkluotosioms pajėgoms – Vermachtui. Dėl maskuotės miškingoje teritorijoje pastatyta daug įspūdingo dydžio ir bunkerių, kurie buvo susprogdinti pačių vokiečių karių, kad bunkeriais karo metu nepasinaudotų rusų armija, pasiekusi kraštą. Bunkerių statyba tais laikais kainavo 36 mln. deutchmark’ių, užėmė didžiulį plotą - apie 250 ha, o aplinkui buvo užminuotas 50-150 metrų juosta. Istorijos daug, ir labai rekomenduojame nuvykti ir pamatyti savo akimis! Po ekskursijos šokome ant savo “žirgų”, pirmoje dienos pusėje dar gavome lietaus dušo, tikėkimės paskutinio šiame etape, o po pietų lepino saulė ir gaivino vėjas! Viename sustojimų užėjome į vietinę parduotuvę, nufotkinau, nes seniai ir Lietuvoje nematėme tokios kuklios kaimo parduotuvės, bet nebuvo populiari mūsų tarpe, nes atsiskaitymas tik grynais. Zlotai nepopuliarūs mūsų piniginėse ☺️o paskutiniame sustojime poilsiui radome gerą viečiukę atgauti jėgas ir prarastas kalorijas - pyragaičiai ir bandelės, bei kava iš aparato - tie maži stebuklai stiprina draugystę 😊 šiandien mūsų nakvynės sustojimas Kandyty mokykloje, su karštu dušu, arbatinukais, sausainiais dovanų, ir čiužiniai iš sporto salės minkštam miegui!
Vakarienę gamino savanoris, pedalų minikas Raimundas, ir gavome uzbekiško troškionio! Vadas sakė grįšime namo gurmanais! ☺️
Šiandien numynėm 88 km, vėl pamiršau app laiku įjungti ▶️ tai nusukau kelis km


6 dienos popietė.
Noriu pristatyti mūsų senjorą - Vidmantas, kuriam po mėnesio bus 75 metai, bet amžius tikrai nėra kliūtis judėti ir svajoti! Vidmantas man pasakojo, kad jau prieš 5 metus norėjo leistis į kelią aplink Baltiją, ir štai - jis užtikrintai mina svajonės link!

6 diena. Kandyty mokykloje išsimiegojome ne prasčiau nei viešbutyje - gavome pradinukų klases miegojimui, čiužinius iš sporto salės, kad minkšta būtų, suoliukus ir kėdutes, ir gerą atmosferą 🙂 įteikėme padėką vadovei, sušukome triskart Valio ir išjudėjome pajūrio link. Pirmame poilsio taške mus pamatęs vietinis lenkas padovanojo saldainių “karvutė” maišą, kurio užteko visiems ir dar liko vakarui! Dar įdėjau foto kaip mes gerbiame ir rūpinamės vyriausiu komandos nariu! Ačiū Evaldui už rūpestį! From ork miestelį ir keltą pasiekėme lengvai, nes pagaliau švietė saulė ir vėjas į nugarą 😊 dviračius į keltą sutalpinom ant ribos, kol kėlėmės - krito nusnausti posmelį net stipriausieji, užtat neprailgo kelionė 😁 kitame krante Krynica Morska jau buvo mūsų kempingas prie jūros - įsikūrus, dar laukė mynimas iki Kaliningrado srities sienos, o grįžus - gardi vakarienė. Žinoma ir lasivalaikis, pajūris, saulėlydis ir visa jame telpanti romantika ☺️
Numynėme 54 km

7 diena. Atsikėlėme kempinge - pusrytis, susipakuojam ir į kelią! Pirmas mūsų sustojimas Stuthofo koncentracijos stovykla - peržiūrėjome filmą, su gidu praėjome barakus, išklausėme istoriją - slogu. O kvapo, esančio barake neina perduoti - persismekęs istorijos ir daug skausmo. Tiesa, Stuthofe pirmas ČP - baltarusui nuleido abi padangas - vyrai darbavosi, keitė. Dar su vokiečių dviratininkų pora susipažinome, ir dar lietuvės su vaikais priėjo - labai smagu pabendrauti.
Kelias šiandien buvo labai lengvas, tarsi visąlaik nuo kalno būtume leidęsi. Taip ir per Vyslą persikėlėme, ir Gdanską pasiekėm. Už Sopoto pagaliau įsikūrėm kempinge, dušas nemokamas ir šiltas, ir civilizacija šalia. Vakarienei merginos išvirė žuvienės ir paelijos - pavydžiu pati sau gurmaniškų patiekalų ☺️
Numynėme apie 73 km, kaip visąlaik keletą km nusukau, pamiršusi po pertraukos įsiungti aparatūrą.

8 diena. Šiandien mūsų stovykloje (kempinge) Sopote buvo laisvadienis, vyravo demokratija ir visi darė ką nori - kas keliavo į Malborko pilį, kas pasivaikščioti po Sopotą, kas ilsėtis kempinge. Tiesa, pusryčius šiandien ruošė kaimynai baltarusai - buvo puiki avižinė košė su džiovintais vaisiais ir šviežiomis uogomis 😋. Komentaras apie žemiau esančias nuotraukas - kadangi šiandien buvo paskutinė mano diena šiame žygio etape, sulaukiau netikėto pasveikinimo, diplomo, kad dalyvavau Pirmame žygio aplink Baltiją etape, ir žygio indų komplektą dovanų - kad nejuokinčiau tolimesniuose etapuose savo vaikiško dydžio geltona “antele”, už kurią net samtis didesnis 😆 nuoširdus A Č I Ū žygio organizatoriams Rolandas Lubys ir Arturas Voveris , ir taip pat dėkinga kiekvienam žygeiviui - visi kartu sukūrėme puikią komandą! Labai tikiuosi, kad susitiksime kitais metais, ir rekomenduoju prisijungti visiems, kam ne svetimas laisvalaikis su dviračiu, kas sekate kelionę ir atrodo įdomi patirtis! Nereikia turėti išskirtinių sugebėjimų ar specialaus fizinio pasiruošimo, kad išsiruošti į tokio pobūdžio žygį - tereikia turėti kojas ir dviratį!
Pabaigai skaičiukai - išvažiuojant iš kempingo, rodė nuo prezidentūros numintus 600 km, iki autobusų stoties nuriedėjau dar 15 km, o Endomondo sako per šią savaitę sunaudota 21550 kcal energijos!
Sėkmės visiems iki Swinoujscie

9 diena. Sopotas – Debki, 84 km. Po poilsio dienos – vėl į kelionę. Pradinio užmanymo keltis iš Sopoto teko atsisakyti, nes ne visi tilpome į laivą. Beje, Sopote policija labai griežta – vakar keli dviratininkai buvo sustabdyti, nes važiavo per pagrindinę gatvę, kuri skirta tik pėstiesiems. Pranas sakė, kad net matė antrankiais surakintą dviratininką, laimei ne iš mūsų grupės, kurio dviratį vedėsi policija. Taigi, taisyklės galioja ne tik Basanavičiaus gatvėje. Pervažiavome į greta esančią Gdynią. Tiesa, Gdanskas, Sopotas ir Gdynia sudaro taip vadinamą Trimiestį (lenk. Trojmiasto), kurio analogas Lietuvoje galėtų būti Vilniaus ir Kauno dvimiestis. Gdynia – tai lenkų tarpukaryje pastatytas uostas – Lenkijos vartai į jūrą, kai šaliai priklausė mažiau 100 kmpajūrio (vadinamas lenkų koridoriumi). Iš ten keliamės į Hela pusiasalį – frazė „28 tickets to Hel“ kasose nuskambėjo kietai;). Persikėlimas užtruko apie 1,5 val. Kartėlį paliko tik negrabus laivo personalo darbas su dviračiais, kai buvo nulaužta didžioji vėliava. Trumpas atokvėpis pusiasalyje, kuriame nuo senų laikų gyveno kašubai, lenkams gimininga tauta, kurios atstovų dabar priskaičiuojama apie šimtą tūkstančių. Beje, meniu ir gatvių pavadinimai rašomi dvejomis kalbomis: lenkų ir kašubų, o šio kurorto kainos dar mažesnės nei Sopote. Leidžiamės į kelionę palei įlankos vandenį, atsipalaidavus, be rungtynių su mašinomis. Palyginimui, Lietuvos pajūryje tokių vietų mažai, kur galėtum dešimtis kilometrų šalia visiškai šalia jūros važiuoti. Tądien nuvažiuota 84 km. neskaitant pervežimo keltu. Nakvynė kaimelyje Debki, antras kempingas, kuriame teko už vandenį mokėti, o kai kas ir nusiprausti nespėjo, nes dušus 22:30 užrakino sargas.

9 diena. Debki – Rowy, 99 km. Gražus rytas. Nustebino nuo ankstaus ryto važinėjantys šiukšlių surinkėjai ant 4xračių ir kruopščiai atliekantys savo darbą. Diena prasidėjo nekaltai – greideriuoti žvyrkeliai ir juodkeliai, kurie oficialioje Eurovelo R10 trasoje virto vingiuotais miško takais su išskėlusiomis šaknimis ir nulinkusiomis šakomis. Kaip vienas keliautojas sakė „negalvojau, kad su plentiniu dviračiu, apkrautas daiktais ir be amortizatorių nuvažiuosiu tokį atstumą“. Šaknis keisdavo smėlis, kurį pasveikindavo galinės saugos Eduardui šūksniai „MTB - pavarom“ ir „hibridukams – galas“. Mėlynių pievelė – buvo tikra atgaiva. Aplankėme švyturį ant jūros kranto, kurios prižiūrėtojos mama kilusi iš Dieveniškių ir atsikraustė čia iš po karo. Tai dar vienas pavyzdys kaip sovietų valdžia per privalomus lenkų iškeldinimus iš Vilniaus krašto keitė žmonių likimus. Miško ir smėlio keliukus keitė asfaltuotos gyvenvietės, tačiau mūsų laukė dar vienas iššūkis – užpelkėjusių pievų keliukai, kurie virsdavo pelkės ruožais. Netrukus lentų lieptus pakeitė po keliasdešimt metrų medžio tiltai. Ir taip 6 km: kemsynas, takelis, tiltelis, kemsynas... t.y. oficialus europinis dviračių takas. „Maršruto paįvairinimui – tai buvo OK, kad kelionė netaptų vien asfaltuotu maršrutu, reikia ir smėlynų. Nustebau, kad visi tiek nuvažiavome, tai tarsi nuotykis“. Taigi, bekelės gavome apie 30 km, o skaitliukas tą dieną rodė 99,2 km. Vakarieniavome jau tamsoje, kaip visada, žiauriai gardų maistą – plovą su agurkėliais.

10 diena. Rowy- Dabki, 81 km. Šefė mus nustebino hamburgeriais pusryčiams. Kiekvienas galėjo pasidaryti savo mėgstamą mėsainį ala McDonald‘s ar Hesburger stiliaus. Navigacija pažadėjo – šiandien bekelės nebus. Sustosime ne tik Biedronkoje ir Lidle užkąsti, bet ir pasimaudyti. Galiausiai išlindome iš miškų ir priartėjome prie Lenkijos pajūrio. Maloniai nustebino puikiai sutvarkyta dviračių kelių infrastruktūra, 1,5 metro pločio kelias eina šalia plento, per miestelius ir kaimus, kartais keisdamas kelio puses ar spalvą, bet niekur nenutrūkdamas. Pravažiavome Darlowo – stambų uostą, už kurio prasidėjo kurortiniai miesteliai – vientisa juosta tarsi nuo Palangos iki Šventosios. Trasoje visos įmanomos dviratės ir keturratės transporto priemonės: nuo el. paspirtukų iki el. mopedų plačiom padangomis. Logistikos komandai vos ne vos pavyko surasti kempingą pačiam centre. Nors už vandenį mokėti ir nereikėjo, teko išsirikiuoti eilutėje norint nusprausti ar aplankyti WC. Kilusi audra vos neišvertė virtuvės stogo, tačiau ji nesutrukdė paminėti jauniausios kelionės dalyvės - Odetos gimtadienį. Vakarėlį pratęsė netikėtai atsiskleidęs pramoginių šokių mokytojas Nerijus, kuris dalyvius mokė Lotynų Amerikos šokių žingsnelių. 

11 diena. Dabki- Kolobrzeg, 71 km. Šiandien rytą šefė ilsėjosi, todėl pusryčiams pasirinkome lengvai paruošiamą patiekalą – virtus kiaušinius ir sumuštinius. Kelias toliau tęsėsi per senuosius Pomeranijos (dabar Vakarų Pamario vaivadijos) miestelius. Nustebino dalies bažnyčių tapatybės pasikeitimai – įkurtos XIV, XV amžiuje jos Reformacijos laikais tapo protestantiškomis, nes šių žemių gyventojai priėmė Martyno Liuterio tikėjimą. Po karo perdavus rytines Vokietijos žemes Lenkijai ir išvijus čia gyvenusius vokiečius, bažnyčiose buvo vėl laikomos katalikiškos pamaldos. Tiesa, kai kurios bažnyčios po 1990 m. vėl grįžo vietos protestantams. Beje, po karo iš Lietuvos ir Baltarusijos perkeltiems lenkams buvo siūloma apsigyvendinti būtent šiose iš vokiečių atimtose žemėse. Pakeliui maudėmės ir stoviniavome vietos parduotuvėse. Toliau keliavome dviračiu taku palei pat jūrą, kol pasiekė Kolobrzeg - dar vieną iš gausybės lenkų pajūrio kurortų. Vokiškai šis miestas vadinamas Kolbergu – Napoleonas buvo apsupęs Prūsijos armiją per 1807 metų karą Šį kartą nakvynė vokiškame keturių žvaigždžių kempinge. Atvykome anksčiau nei įprasta, o gausybė tvarkingų tualetų ir dušų maloniai pradžiugino. Nustebino ir vokiška tvarka, kai apsauga išėjus pasivaikščioti po miestą įspėjo, kad sugrįžtume tokio dydžio grupe kaip išėjome, iki 23 val. ir būtinai pro tuos pačius vartus. Tadas per vakarienę visus vaišino savo patiekalais – makaronais su dešrelėmis. Nerijaus šokių pamokos nestokojo lankytojų – susidarė net 7 poros.

12 diena Liepos 19 d., penktadienis Wiselka-Swinoujscie-Wiselka, 67 km. Su kiekviena kelionės pabaigos diena, orai vis šiltėjo ir gerėjo. Po sočių pusryčių atsisveikinę su Artūro šeimyna ir Mindaugu miname į Svinouiscį (vok. Swinemunde) – sakoma, kad lankomiausiu Lenkijos miestu, įsikūrusiu upės Svinos žiotyse – nuo čia ir pavadinimas kilęs. Miestas įsidėstęs abipus Svinos krantų ir keliose salose, tarp kurių kursuoja keltai, nemokamai keliantys gyventojus ir turistus su dviračiais bei vietos gyventojų automobilius. 8 min keltu ir mes jau pergabenti į kitą upės krantą, kur nuskubame link sienos. Štai ir ji – mūsų kelionės tikslas - Lenkijos-Vokietijos siena, atidaryta po Šengeno sutarties įsigaliojimo 2007 m. Atrodo, kad visus mus apėmė masinio fotografavimosi atminčiai manija: ir po vieną, ir su draugų kompanija, ir visos grupės. Kaip gi būnant pasienyje neparagauti vokiško alaus? Kaip tarėm, taip ir padarėm. Vos kirtus sieną jaučiasi, kad papuolei į kitą valstybę: geresnis dviračių kelias, daili vilų architektūra, sodrus alus ir vokiška šneka su barmenu – ja, alles gutJ. Beje, alaus kaina tokia pati kaip Vilniaus senamiestyje – 3,5 euro. Galima sakyti, kad koją į kitų metų maršrutą įkėlėme. Mieste sutikome dviratininką iš Lietuvos, kuris vienas keliavo iš Švedijos į Lietuvą – kartodamas mūsų maršrutą, tik į priešingą pusę. Pakvietėm jį prisijungti prie grupės kitąmet. Dar įsiminė XIX a. raudonų plytų kariniai įtvirtinimai, primenantys Kauno fortus, o taip pat aukščiausias švyturys prie Baltijos jūros – 68 metrai. Sugrįžimas į kempingą, ilgas vakarėlis su šokiais, po kurio ne visiems pavyko surasti savo palapinęJ. Sakėm, kad kitąmet siūlysime įsteigti dovaną – kompasą arba pultelį, padedantį surasti savo palapinę.

11 diena Liepos 18 d, ketvirtadienis Kolobrzeg – Wiselka, 93 km. Tai buvo planuota kaip paskutinė mynimo diena, tačiau tądien Swinoujscie pasiekti nepavyko, todėl užbaigimas persikėlė rytojui. Pusryčiams – koldūnai su mėsos įdaru. Pravažiuojame Ustki – dar vienas kurortas, kuris įsiminė šviežiai keptomis bandelėmis, undinėlės skulptūra, panašia į Kopenhagos undinėlę, linkinčia sėkmės keliautojams bei pasukamu 20 metrų ilgio pėsčiųjų tiltu. Vėl Biedronka, vėl maudynės. Beje, apie lenkišką paplūdimį – daug žmonių, kurie apsitveria vieni nuo kitu gardeliais – maždaug 70 cmaukščio audinio juosta su kuoliukais. Patogu persirengti, kai aplinkui nėra nei persirengimo kabinų, nei tualetų ar dušų. WC stoka ypač stebino daugelį keliautojų. Mokamus WC siūlė paplūdimio kavinės bei barai. Tipiškas kavinių asortimentas: lody, gofry, fritki, pivo ir zapiekanka. Smagu, kad ko gero visur pajūryje galėjome atsiskaityti kortelėmis. Šiaip ne taip logistikos komanda suranda kempingą netoli kaimelio Wiselka, likus 30 km iki Swinoujscie. Savininkas vėl vokietis, tačiau ypač priekabus ir taupus. Baliavoti leidžiam tik iki 22 val, o vėliau eik prie ežero, kur nors visą naktį. Dalis kompanijos taip ir padarė – šėlo šokių pamokose, pokalbiuose iki pat saulės pasitikimo. Nerijus pamokė dar vieno meno – piešimo šviesa tamsoje arba ilgo išlaikymo nuotraukų darymo meno. Taip atsirado kultinė žygio nuotrauka su LT 101. Kas dar? – o gi vakarienė, kurią vėl paruošė Raimis – uzbekų virtuvės dumliama, troškinys, kuriame avieną pakeitėme kiauliena.

13 diena. Liepos 20 d., šeštadienis Wiselka Laisvas laikas ruošiantis kelionei į Vilnių. Proga išsimaudyti jūroje paplūdimyje, kuriame visai nesimatė žmonių, o Lenkijoje tai – retenybė. Išardėme ir supakavome dviračius taip dailiai, kad net 25 vnt tilpo į 2,5 bagažinės autobuse. Prieš išvažiuojant – nemalonus pokalbis su kempingo savininku vokiečiu, kuris pareikalavo išsivežti savo šiukšles arba išrūšiuoti 6 maišus. Taigi, apie 16 val. išjudėjome užsakytu autobusu į Vilnių ir po beveik 16 val pasiekėme sostinę, pakeliui išleisdami kolegas iš Baltarusijos ir užsukdami į Kauną. Kelionė sėkmingai baigta.