LET'S SAVE THE BALTIC SEA

 Baltijos jūra - atšiauriausių pasaulio jūrų TOP penketuke. Baltijos jūra turi vieną didžiausių pasaulyje ,,negyvų zonų,!". Tai - dėl taršos susidarę plotai, kuriuose yra labai mažai deguonies. Dėl to šiose zonose išnyko gyvūnai ir augalai, nuo kurių priklauso ir mūsų, pačių gerovė. Šios didelės, tuščios teritorijos susidaro dėl pagrindinės Baltijos jūros problemos: eutrofikacijos, arba kitaip - fosforo ir azoto pertekliaus vandenyje, dėl kurio sparčiai dauginasi dumbliai ir vanduo ima ,,žydėti". Dėl šio dumblių, žydėjimo vanduo netenka savo skaidrumo, o gyvūnams reikalingo deguonies ima mažėti.
Net 96% Baltijos jūros yra paveikta šio pavojingo reiškinio. Net 96% Baltijos jūros yra paveikta šio pavojingo reiškinio.

Norime šviesti visuomenę apie Baltijos jūros taršą, todėl organizuojame vienerių metų trukmės ekspediciją pėsčiomis aplink Baltijos jūrą - "lšsaugokime Baltijos jūrą". Ekspedicijos tikslas - ugdyti jūros tausojimo kultūrą, informuoti visuomenę apie vandens ekosistemų būklę, žmogaus veiklos jtaką jūrai, bei supažindinti su būdais, kaip pristabdyti jūros bioįvairovės nykimą ir taršą. 

• Ugdyti jūros tausojimo kultūrą, informuoti visuomenę apie vandens ekosistemų būklę, žmogaus veiklos įtaką jūrai, bei supažindinti su būdais, kaip pristabdyti bioįvairovės nykimą ir taršą.
• Uždaviniai: kuo daugiau žmonių sumažindinti su Baltijos jūros problemomis, pasiūlyti problemų sprendimus, įgalinti skirtingų šalių bendruomenes tausoti Baltijos jūrą. 
• Priemonės: surengti diskusijas ir pažintinius renginius aplink Baltijos jūrą, susipažinti su vietinėmis benrduomenėmis, surengti paplūdimio valymus, rinkti duomenis apie jūros būklę. 

• Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus
• LR Aplinkos ministerija
• Komunikacijos partneris: Delfi Lietuva 

• Preleminarus laikas : 2024-03-09 -2024-11-01
• Aplankyti:  8 šalis
• Nueti ~ 5500 km.
• Įvairių organizacijų iš Baltijos šalių prisijungimas
• Įvairių šalių gyventojų prisijungimas

Vyksta "on line" maršruto planavimas.  Žemėlapio viršuje paspaudę kairėje pusėje rodyklėlę pamatysite šalis aplink Baltijos jūrą. Pažymėje pageidaujams šalis matysite planuojamus nakvynės sustojimus kiekvienoje šalyje. Patvirtinus maršrutą bus sužymėtos ir kalendorinės žygio dienos, bei konkrečios datos. Ekspedicijos dienos ir datos kol kas yra preliminarios.

Jei norite pamatyti visą maršrutą, tai ant žemėlapio viršuje kairėje spauskite rodyklėlę ir pasižymėkite pageidaujams matyti šalis.

Google Earth  Save The Baltic sea žemėlapis - spausti čia

Mikroplastikas iš skalbimo mašinos keliauja į jūrą, o vėliau – į mitybos grandinę. Jei nuspręsime šiek tiek pasistengti dėl jos – mūsų jūros, tai pasirūpinsime ir aplinka, ir savimi. Kaip mikroplastikas pasiekia jūrą?Nuo megztinio atitrūkęs sintetinis siūlas per nuotekų vamzdžius pasileido į Nemuną, o tada – į Baltijos jūrą. Netrukus, prarytas žuvies, jis pradėjo naują savo nesibaigiančio gyvenimo kelionę – šį kartą mitybos grandine.Skaičiuojama, kad skalbdamas sintetinius drabužius, kiekvienas žmogus į jūrą paleidžia 25 gramus mikroplastiko per metus. Kaip galite užkirsti sintetinio siūlo kelionę į jūrą?Dažniau rinktis natūralaus pluošto drabužius, o sintetinius skalbti kuo žemesnėje temperatūroje. O kad tarša būtų dar mažesnė, skalbimui pasirinkti kuo natūralesnes skalbimo priemones ir atsisakyti nereikalingų minkštiklių ir baliklių. 

Kam tualete – ne vieta, kas vėliau atsiduria siūbuojančiose jūros bangose? Vaistų ir dažų likučiai, agresyvūs balikliai ir plovikliai. Netrukus medžiagos pasiekia jūrą ir žuvys, kurioms nereikėjo nei gydytis, nei balintis gyvena toksiškame chemikalų tirpale. Žuvys sugeria medžiagas į savo kūną ir galiausiai toksiški chemikalai atsiduria žmogaus mitybos grandinėje. O jūros bangų ekosistema kinta dėl ilgam užsilikusių pavojingų cheminių junginių ir įsisiautėja eutrofikacijos procesas.Gamta ir žmogus – priklauso vienas nuo kito. Tai, kas atsiduria joje – galiausiai grįžta pas mus per maistą ar vandenį ar mirštančią jūrą. Sprendimas, kokiose bangose plaukiosime priklauso nuo kiekvienos dienos pasirinkimo gyventi švariau ir ekologiškiau. Ar žinojai, kad net iš tolimiausio Lietuvos kampelio cheminiai junginiai galiausiai pasiekia Baltijos jūrą?  

IEŠKOME tvarių ir socialiai atsakingų verslo įmonių, norinčių tapti ekspedicijos pėsčiomis aplink Baltijos jūrą „Išsaugokime Baltiją!“ socialiniais partneriais ir rėmėjais! Būti ekspedicijos partneriu, tai:• Socialinės ir ekologinės atsakomybės lyderystė• Galimybė save pozicionuoti aplinkosaugos ir tvarumo srityje• Galimybė komunikuoti jūsų prekės ženklo vertybes ir edukuoti savo auditorijąekologinėmis temomis• Užtikrintas matomumas Lietuvoje ir ne tik, pasiekta plati auditorija (galimybėperžengti Lietuvos žiniasklaidos ribas)• Tai visos pasiektos auditorijos atminimas – tapatybė su projektu• O svarbiausia, tai Baltijos išsaugojimas sau ir ateities kartoms Susisiekime! Rašykite žinutę Messenger'iu arba el.paštu: sponsors@savebaltic.eu 

Žmogui bemuiluojant putojančiu šampūnu ir bešveičiant dantis pasta, pro dušo skylutę nutekėjo ne tik visa, kas buvo nešvaru. Į kelionę vamzdynais išlėkė ir aršūs chemikalai bei mikroplastiko žirneliai. Jie leidosi nešami vandens srovės, kol galiausiai praskrieję upių greitkeliu ir įsiliejo į Baltijos jūros teršalų kokteilį. Jūra prasideda mūsų vonioje. Ne tik jūra, bet ir ilgalaikė žmogaus sveikata. Parabenai ir mikroplastikas teršia organizmą ir mylimas Baltijos bangas. Ką gali padaryti? Vengti kosmetikos, kurios sudėtyje randi šiuos žodžius:𝘱𝘰𝘭𝘺𝘦𝘵𝘩𝘺𝘭𝘦𝘯𝘦 (𝘗𝘌), 𝘱𝘰𝘭𝘺𝘦𝘵𝘩𝘺𝘭𝘦𝘯𝘦 𝘵𝘦𝘳𝘦𝘱𝘩𝘵𝘩𝘢𝘭𝘢𝘵𝘦 (𝘗𝘌𝘛), 𝘱𝘰𝘭𝘺𝘱𝘳𝘰𝘱𝘺𝘭𝘦𝘯𝘦 (𝘗𝘗), 𝘯𝘺𝘭𝘰𝘯 (𝘗𝘈), 𝘢𝘳 𝘗𝘰𝘭𝘺𝘮𝘦𝘵𝘩𝘺𝘭 𝘮𝘦𝘵𝘩𝘢𝘤𝘳𝘺𝘭𝘢𝘵𝘦 (𝘗𝘔𝘔𝘈), 𝘮𝘦𝘵𝘩𝘺𝘭𝘱𝘢𝘳𝘢𝘣𝘦𝘯, 𝘱𝘳𝘰𝘱𝘺𝘭𝘱𝘢𝘳𝘢𝘣𝘦𝘯, …-𝘱𝘢𝘳𝘢𝘣𝘦𝘯.Po šiais pavadinimais slypi organizmui ir jūrai kenkiantys parabenai ir mikroplastikas. Kuo naturalesnė vonios priemonių sudėtis, tuo labiau džiaugiasi ir jūra, ir kūnas. Mažas pokytis reiškia didelį rezultatą. 

Mikroplastikas iš skalbimo mašinos keliauja į jūrą, o vėliau – į mitybos grandinę. Jei nuspręsime šiek tiek pasistengti dėl jos – mūsų jūros, tai pasirūpinsime ir aplinka, ir savimi. Kaip mikroplastikas pasiekia jūrą?Nuo megztinio atitrūkęs sintetinis siūlas per nuotekų vamzdžius pasileido į Nemuną, o tada – į Baltijos jūrą. Netrukus, prarytas žuvies, jis pradėjo naują savo nesibaigiančio gyvenimo kelionę – šį kartą mitybos grandine.Skaičiuojama, kad skalbdamas sintetinius drabužius, kiekvienas žmogus į jūrą paleidžia 25 gramus mikroplastiko per metus. Kaip galite užkirsti sintetinio siūlo kelionę į jūrą?Dažniau rinktis natūralaus pluošto drabužius, o sintetinius skalbti kuo žemesnėje temperatūroje. O kad tarša būtų dar mažesnė, skalbimui pasirinkti kuo natūralesnes skalbimo priemones ir atsisakyti nereikalingų minkštiklių ir baliklių. 

Didžioji dalis Baltijos jūrą pasiekiančios taršos, tokios kaip pesticidai, nuotekos ar mikroplastikas, pirmiausiai patenka į gėlus mūsų krašto vandenis. Deja, kenksmingas jų poveikis nieko nelaukęs prasideda jau ten pat, ką rodo Lietuvos Gamtos tyrimų centro mokslininko dr. Nathan Baker upių ir ežerų bioįvairovės tyrimai.Mažinti taršą šiandien — kaip niekada svarbu, kadangi jos poveikį dar labiau sustiprina įsibėgėjanti klimato kaita. Belaukdami didesnio mąsto sprendimų, prie taršos mažinimo jau šiandien galime prisidėti kiekvienas iš mūsų.  

Virš Baltijos jūros pralekia apie 80 rūšių paukščių, tačiau kiek iš jų galėtum atpažinti? Pajūryje turbūt ne kartą esame pastebėję baltus elegantiškus paukščius, grakščiai lekiančius bangų link, staigiai išnyrančius ir dingstančius padangėse.. Kas jie tokie? Kirai? Žuvėdros? Ar yra skirtumas? Tikrai taip!Jei nusprendei pasivaikščioti Baltijos pakrante ir staiga priskrido didelė, stambų snapą turinti žuvėdra – iš tiesų tai kiras! Kirai nebijo žmonių, anaiptol, jie tikrai nepasidrovės prieiti prie poilsiautojų, pamatę skanesnį kąsnį. Jų kojos tvirtesnės negu žuvedrų, pritaikytos patogiai vaikščioti sausuma ir paplūdimiais, o stiprus snapas leidžia paukščiui misti viskuo, kas tik pasitaiko jo kely: žuvimi, įvairiais bestuburiais, rastais likučiais ar uogomis.Kita vertus, jei akį patraukė lieknas, judrus paukštis, vis pašokantis virš vandens ir staigiai neriantis atgal, kad pasigautų žuvį – tai tikrų tikriausia žuvėdra. Kitaip nei kirai, jos yra kiek atsargesnės ir santūresnės, ir ne taip drąsiai artinsis prie žmogaus. Žuvėdros išsiskiria savo smailais, trumpais ir ryškios spalvos snapeliais, kurie gali būti įvairūs, pavyzdžiui sodriai oranžiniai arba juodu galiuku.Taigi, kai sekantį kartą būsi prie jūros, atidžiau įsižiūrėk – galbūt atpažinsi vieną iš mūsų nuostabių Baltijos jūros pakrantės gyventojų!