Mink kartu su tėveliu

Mano pirmoji pažintis su LKA keliautojų klubu
Pirmiausia, gal nevisi žino, kaip iššifruoti pavadinimą "LKA keliautojų klubas"? LKA - tai Lietuvos karių asociacija. O kuomet pridedu "keliautojų klubas" mano vaizduotė iškart piešia aukštus, raumeningus vyrus, dėvinčius kamufliažines uniformas, o po pažasčia pasiėmusius dviračius Žodžiu, pavadinimas rimtas ir solidus. O žinot, koks žygio pavadinimas? "Dviračių žygis mažiesiems Mink kartu su tėveliu". Jums turėtų kilti keli klausimai: ar aš tėvelis? Ne. Ar aš "mažasis"? Irgi ne. Tai ką aš ten veikiau? Nežinau Man atrodo, tiesiog labai norėjau ištrūkti iš miesto.

 Taigi, vieni tėveliai sukrovė savo vaikučius į traukinį, kiti į automobilius, ir visi susitikome Lentvaryje. Išlipus iš traukinio, nubraukiau dulkes nuo balnelio ir aš jau kaip ir pasiruošusi minti, bet teko atvėsti. Kai esi tarpinė grandinė tarp vaikučių ir tėvelių, gali iš šalies matyti tiek vienus, tiek kitus ir pastebėti, kiek daug krapštymosi su tais pipirais. Kai jau visi buvo su liemenėmis, išklausę instruktažo, nusifotografavę (čia jau tėveliai įamžino kiekvieną vaikučių kryptelėjimą), nurimę bei susikaupę minti, mūsų kolona pajudėjo. Truputį lynojo, bet vaikų tai neišgąsdino. Aš irgi stengiausi nuo jų gero ūpo neatsilikti. Mūsų kelionės dviračiais maršrutas buvo toks: Lentvaris - Varnikų pažintinis takas - Lentvaris. Viso apie 20 km (pataisykit, kiek iš tikrųjų). Amžius nuo 3 metų iki ... (primink iki kek?). Daugeliui mažiukų tai buvo pirmasis žygis. Kuomet atmynėm iki Varnikų botaninio zoologinio draustinio, dvirašius palikome aikštelėje ir pasileidome pėsi per pažintinį taką. Kelionės vadas Rolandas užsiminė, jog nori skatinti vaikus nuo mažų dienų rinktis aktyvų gyvenimo būdą ir atitraukti juos kompiuterių ekranų. Šypsenos vaikų veiduose ir krykštavimas patikino, kad pavyko. Buvo gera stėbėti, kiek daug jie turi savy džiaugsmo, kiek daug laimės suteikia grybai, išlindę iš miško samanų, kaip įdomu dairytis aplink, gal kur išvys zuikį tarp medžių kamienų. Lietus jiems visai netrukdė, ko nepasakyčiau apie save Raudonais žandais ir gurgiančiais pilvais sugrįžom prie dviratukų. Čia vyrai kariškai greitai paruošė tobulą maistą - dešrainius. Kuomet visi buvo sotūs, o kai kas net spėjo ir numigti, į aikštelę užsuko vestuvininkų pulkas. Vadas kartu su vaikais pasileido sutikti jaunuosius. Pasirodo, šie buvę nepėsti. Visus apdalino saldainiais, o jaunoji, nepasididžiavo atėjo iki mūsų stovyklavietės nusifotografuoti. Visi vaikai supuolė jai padėti - nešė suknelę, kad nesivilktų per šlapią žolę. Vyrai nebūtų vyrai, jei neragintų vaikų - "aukščiau kelkit, aukščiau" Palinkėję jauniesiems laimingo gyvenimo drauge, turėjom dar vieną progą - mat buvo vieno jaunojo žygeivio gimtadienis. Sudainavę, kad net miškas lingavo "ilgiausių metų" dar gavom ir po torto gabalėlį. Linksmi, stiprūs ir pailsėję sukomės atgal. Aš norėjau minti daugiau tai numyniau iki Trakų, o vaikučiai grįžo su tėveliais iki Lentvario. Ten jų laukė aplodismentai ir apdovanojimai. Žygio vadas visus apdovanojo dipolmais ir (kuo dar? neatsimenu).
Man šis žygis patiko, kad privertė sulėtinti savo tempą, pastebėti gamtos grožį, pamatyti daug šypsenų ir sužinoti daug naujų dalykų iš mažųjų istorijų. Tik zuikio nesutikom. Bet gal kitą kartą

LKA KK narys Viktorija L