Dviračiais palei Norvegijos fiordus (II ir III)  

Dviračiais palei Norvegijos fiordus II-III

Trečioji kelionės diena

Liepos 22-oji, trečiadienis. Nuvažiuota 71 km, pakilimas aukštyn – 1198 m, nusileidimas žemyn – 1198 m. Maršrutas: Oye – Grodas – Stryn – Loen.  Atsisuko 8 dviračių ratų stipinai.

Rasa: „Pasakiškų senų akmeninių tiltų, smarkaus lietaus, stačių įkalnių ir labai ilgų nuokalnių diena. Iki pavakario merkė įkyrus lietus, trukdydamas gėrėtis įspūdingais kalnais ir tarpekliais, kurie jau porą šimtų metų traukia poilsiautojus. Matėme daugybę krioklių ir krioklelių, avyčių, karvių bandų ir mažyčių namelių samaniniais stogais. Tarpeklis iš tiesų įspūdingas, tik tas lietus įkyrus, o kartais jau ir visai stiprus. Važiuoti dar nieko, į kalną minant pedalus visai šilta, tačiau sustojus… Net karšta arbata ir vakar pagautos ir šiandien iškeptos žuvys nesušildė. Po visos dienos įtempto mynimo lietuje mūsų laukė tikras apdovanojimas, – išlindo saulė ir mūsų laukė 6 procentų 6 kilometrų ilgio nuokalnė. Mano spidometras kartą užfiksavo net 46,8 kilometrų per valandą greitį. Brrr… O jeigu… Labai tikiuosi, kad ši naktis praeis be nuotykių. Labanakt. Tiesa, dar važiavome tuneliu. Gan ilgu. Buvo truputį baugu. Labai triukšminga ir tamsu.

Ramūnas: „Keliamės 8.30 val. palaukę, kol baigsis lietus. Pusryčiaujam, atplaukia jachta (didelė). Išvažiuojam, už Oye prasideda rimtas pakilimas. Tai lyja, tai ne. Gausybė žemuogių, senovinis tiltas, įspūdingas slėnis su kriokliais, stačiais šlaitais, karvėmis ir piemenų nameliais. Kylam ir kylam, kol pasiekiam perėją, prasideda leidimasis ir baisus lietus. Sustojam prie „tuliko“, kuris šildomas ir yra karšto vandens. Pietaujam, skanaujam žuvis – upėtakį, lyrą ir „baisiakus“. Toliau leidžiamės, po to kylame, vėl leidžiamės, orai gerėja. Ties Hornindalsvatn ežeru pastebime, kad Daivos galinis ratas kiek kreivas, bandom lyginti, tačiau nelygumas lieka. Dar šiek tiek pakilus, prasideda didžiulis nusileidimas iki Stryno. Šlapiomis kojomis minam palei Innvikfjorden, ieškom vietos nakvynei. Randam neblogą vietą, – terasą palei fiordą, apaugusį medžiais. Vakarieniaujam ir pavargę krentam į palapines, pasiruošę šaltai nakčiai. Iki ledyno 30 km, slėnis matosi anapus fiordo.

P.S. Visgi daug lietaus, kaip sakė vietiniai vaikinai lietuviai, vasaros savaitė Norvegijoje jau buvo, o mes pavėlavome.“

Ketvirtoji kelionės diena

Liepos 23-oji, ketvirtadienis. Nuvažiuota 30 km, pakilimas aukštyn – 423 m, nusileidimas žemyn – 290 m. Maršrutas: Loen – Olden – Briksdal.  Be gedimų.

Rasa: „Šiandien apturėjom vos kelis lašus lietaus!!!  Tad įdegėm nosis ir žandus. Šiandienos tikslas – ledynas. Apsistojame kempinge prie didžiulio krioklio. Nuo jo iki ledyno vos 4,5 kilometrai į kalnus. Takas į viršų labai geras, žmonių daug, visus tinginius beveik iki pat viršaus užvežė trolių autobusiukas. Mes, savaime aišku, ėjome pėsčiomis. Kalnų upė, tekanti iš ledyno, įspūdinga ir triukšminga. Čia pat didžiulis krioklys. Nuo jo trykštantys purslai, tikra atgaiva sušilus kylant į viršų. Informaciniuose stenduose parašyta, kad per vieną sekundę iš ledyno susidaro ir apačion nubėga 10 000 litrų vandens. Ledynas per pastaruosius dešimtmečius gerokai aptirpęs ir toliau vis mažėja. Nuotraukose, darytose prieš dešimt metų, matosi, kad prie ledyno buvo galima laisvai prieiti ir ant jo užlipti. Dabar matosi tik jo liežuvis, pakibęs tarp dviejų kalnų. Palapines pasistatome ant lygios pievutės be akmenų ir be potvynio grėsmės, tik visą laiką girdisi duslus,  krentančio nuo krioklio vandens garsas (panašus į krentančių akmenų).  Įdomu, kad jeigu šis garsas stiprėja, – lauk stipraus lietaus. Krioklio pavadinimas – Volefossen. Krioklys įspūdingas, tačiau pagal dydį Norvegijoje tik 45-tas… Tarp kitko kempingas įrengtas toje vietoje, kur kažkada seniai seniai buvo įvykusi kalnų griūtis. Miegoti buvo kiek neramu…“ 

Ramūnas: „Keliamės tradiciškai 8.00. Pusryčiai, fotosesija ir riedam. Miestelyje Loen pirmas maisto apsipirkimas norvegiškomis kainomis. Perkam, kas būtiniausia (duona – 10 Nok – 1.08 EUR), skaniausia (kefyras – 19 Nok, – 2.06 EUR) ir pigiausia (tunas aliejuje – 12,90 Nok – 1.30 EUR). Toliau judam palei fiordą iki kruizinio laivo, tai jis paryčiais triukšmavo atplaukdamas. Sukam į slėnį link ledyno. Turistų pilna, du ežerai ir pasiekiam kempingą prie pat ledyno. (Kempinge už palapinę – 60 Nok – 6.50 EUR , ir už vieną žmogų 30 Nok – 3.25 EUR, – nakvojant dviese palapinėje išeina 120 Nok, pirtis – free, dušas – 10 Nok/3 min. – 1.08 EUR,  -). Susitvarkom, papietaujam ir einame pėsčiomis link ledyno. Apžiūrėję skubame grįžti į kempingą, nes pirtis veikia nuo 17.00 val. iki 19.30 val.  pirtyje karšta , upelyje šalta. Po to laisvas laikas, tinginiaujam, vakarieniaujam, krauname devaisus (įrenginius). Šalia triukšmauja krioklys, kempingas ir visas slėnis atrodo kaip iš reklaminio bukleto. P.S. Pirma diena be lietaus.

Penktoji kelionės diena

Liepos 24-oji, penktadienis. Nuvažiuota 83 km, pakilimas aukštyn – 1316 m, nusileidimas žemyn – 1220 m. Maršrutas: Briksdal – Olden – Invik – Skei.  Sulūžo 1 stipinas.

 

Ramūnas: „Keliamės 8.00 val., išvažiuojame 10.00 val. Kaip tik pradeda lyti. Grįžtame iki Oldeno, o tada palei fiordą pasiekiame serpantiną (labai vingiuota kalnų kelio dalis – red. pastaba). Serpantinas – 8 kilometrų. 600 metrų pakilimas, kurį sunkiai pakelia Donato dviratis – pabėga vienas galinio rato stipinas, ratas pastebimai kreivas. Leidžiamės žemyn, lyjant lietui, šalta. Tikslas – Jolstravatn ežeras. Skei miestelį ant ežero kranto pasiekiam sulyti ir sušalę. Daug negalvoję apsistojam kempinge, namelyje. (Keturių vietų namelis kainuoja 450 Nok – 48.78 EUR). Radiatorius atsukam iki galo, kaičiam arbatą. Namelyje šilta ir jauku.“

Rasa: „Šiandien pas mus rimto mynimo diena. Pati sunkiausia, nes priekyje sudėtinga perėja. Per aštuonis kilometrus reikia pakilti 600 metrų. Užsiritus ant perėjos mūsų laukė vos septyni laipsniai šilumos ir žvarbus vėjas su lietumi. Tas lietus sugadino mums taip laukiamą smagų nusileidimą žemyn. Lietus nenustojo lyti visą dieną, todėl teko apsistoti jaukiame kempinge prie didžiulio Jolstravatn ežero. Mažame namelyje buvo šilta ir gera…“

Šeštoji kelionės diena

 Liepos 25-oji, šeštadienis. Nuvažiuota 75 kilometrai, pakilimas aukštyn – 1202 metrai, nusileidimas žemyn – 1400 metrai. Maršrutas: Shei – Forde – Bygstad

Rasa: „Orų prognozės šiandien žadėjo puikų orą. Jos išsipildė su kaupu – visą dieną švietė saulė ir neiškrito nė lašas lietaus. Kadangi sunkiąją perėją įveikėme vakar, šiandien nebuvo kur skubėti. Iš nakvynės vietos pajudėjome gerai išsimiegoję ir išsidžiovinę daiktus. Pravažiavome daugybę mielų kaimelių. Forde miesto parke prie upės papietavome. Nors šiandien ir neplanavome numinti daug kilometrų, tačiau, beieškant vietos nakvynei, teko paplušėti. Prie fiordo krantai statūs, aplink vien uolos arba ūkininkų valdos. Šiaip ne taip prie pat skardžio užtikome jaukią vietelę. Vieno kelionės draugo dviračio ratui sulūžo stipinas, vyrai bandė pakeisti nauju, tačiau nepavyko. Labai romantiškai nuteikia ant šalia besiganančių avyčių pritaisytų varpelių skambčiojimas. Mūsų žvejams pasisekė – sugavo net penkias nemažas žuvis. Rytoj bus skanūs pietūs…“

Ramūnas: „Rytą oras puikus. Pasiskaitę internete, pareguliuojam Daivos dviračio stipinus, ratas lyg ir tiesesnis. Minam iki Forde. Forde apsiperkam Biltimoje, parke pavalgome ir miname toliau. Nedidukas serpantinas, pakilimas 350 metrų. Toliau leidžiamės iki Dalsfjorden fiordo. Pakeliui prakiūra Nastės padanga – įstrigęs stiklas. Vakare stovyklavietė prie pat kelio. Alina ir Tolikas pagauna 5 žuvis – vakarienė ir pusryčiai. Diena buvo be lietaus, pastebimai šiltesnė.“

Septintoji kelionės diena

Liepos 26-oji, sekmadienis. Nuvažiuota 34 kilometrai, pakilimas aukštyn – 888 metrai, nusileidimas žemyn – 845 metrai. Maršrutas: Bygstad –  Dale – Flekke.

Rasa: „Šiandien ir vėl be lietaus! Daug daug saulės, nosis nusvilom iki raudonumo. Ramiai, neskubėdami papusryčiavome, patvarkėme savo dviračius – ir pirmyn. Pavažiavę vos porą kilometrų, radome puikų priėjimą prie fiordo. Lyg ir statoma prieplauka, o gal šiaip akmenų skaldykla. Žvejai tuoj pat išsitraukė meškeres ir netrukus ant kranto gulėjo viena skumbrė, trys lyrai, iš kurių vienas – didžiulis. Žuvies per pietus užteko visiems. Pasilepinę saulutėje, nuriedėjome tolyn. Privažiavome vieną tunelį, po to, išnirę iš antro, patekome į apžvalgos aikštelę, nuo kurios prieš akis atsivėrė nuostabus vaizdas į krioklį, salas ir didžiulį modernų tiltą. Pasigrožėję pranėrėme dar pro du neilgus tunelius. Įdomu, kad šie keturi tuneliai skirti tik pėstiesiems ir dviratininkams. Čia pat nedidelis jaukus Date miestelis. Kažkurioje miško sankryžoje pasukome ne ten, todėl teko kelis kilometrus grįžti atgal. Jau ir vakaras buvo „ant nosies“, reikėjo ieškoti vietos nakvynei. Rasti tokią vietą ne taip paprasta, nes aplinkui vien uolos, miškai ir pelkės. Pagaliau pavyko surasti sausą ir daugmaž lygią vietelę. Visai šalia tamsus ir šlapias miškas, kuriame, panašu, tik troliai gali gyventi.“

Ramūnas: „Rytą – dviračių valymas, visi tepam grandines. Matom, kad tokiais tempais iki Bergeno spėsim, taigi, pamynę tris kilometrus, stojam priešais krioklį, gaudome žuvis. Deginamės, džiaugiamės saule, niekur neskubame. Toliau pajudam po pietų, važiuojam per keturis tunelius iš eilės. Vienoje vietoje pasukam ne ten, taigi tenka 2,5 km grįžti. Vakarop pradedame ieškoti vietos nakvynei, bet aplink skardžiai, statūs šlaitai. Galiausiai stojame prie pat kelio, atviroje vietoje. Šalia staliukas su suolais. Ilgai nevakarojam, užpuola mašalai, lendam į palapines.“ 

Aštuntoji kelionės diena

Liepos 27-oji, pirmadienis. Nuvažiuota 21 kilometras, pakilimas aukštyn – 220 metrai, nusileidimas žemyn – 292 metrai. Maršrutas: Leite – Korssund. 

Rasa: „Naktį trumpai nulijo, tačiau rytą debesys išsisklaidė, oro temperatūra pakilo iki 21 laipsnio šilumos. Šiandien nuvažiavome labai nedaug, nes skubėti nebėra kur. Oras puikus, išsirinkome gerą poilsio vietą prie fiordo kranto, nuo kurio matosi daug nedidelių salelių. Žvejams kol kas visiškai nesiseka… Tiesa, važiuodami pakeliui prisirinkome raudonikių ir voveraičių. Aplinkui daug mėlynių, tik kad jos labai rūgščios. Vis dar stebina vairuotojų atsargumas ir mandagumas. Kad ir šiandien, važiuojant siauru keliuku, sunkvežimio vairuotojas išlipo iš mašinos ir šypsodamasis stebėjo, kaip mes vorele miname viršun. Ir taip būna dažnai, gal tik kelios mašinos mus aplenkė „lietuviškai“… Nakvynei apsistojome už nedidelio kaimelio, kuris net mūsų žemėlapyje nebuvo pažymėtas. Pasiteiravome dviejų močiučių, kur artimiausia parduotuvė. Jos angliškai nekalbėjo, tačiau stengėsi mums norvegiškai paaiškinti ir, aišku, šypsojosi…

Ramūnas: „Šiandien važiuojame mažai, jau 14 valandą stojame ant didžiulių uolų, šalia fiordo, ir ilsimės. Žuvų nepagaunam, aptinkam kelias voveruškas ir raudonviršį. Palapines geriau statyti ant akmens – nors ir vėjo prapučiamos, bet šilčiau nei samanose – ten daug drėgmės.“ 

Devintoji kelionės diena

Liepos 28-oji, antradienis. Nuvažiuota 52 kilometrai, pakilimas aukštyn – 835 metrai, nusileidimas žemyn – 798 metrai. Maršrutas: Korssund – Salbu –  Hyllestad – Kysjedalsvika – Rutleda. 

Rasa: „Pasirodo, miegoti ant didžiulio akmens nėra jau taip ir kieta. Ypač kai naktį ir rytą nelyja. Šiandien mus vėl lepina saulė, todėl važiuojant mūsų nuotaika puiki ir tie suplanuoti 40 kilometrų pralekia vienu akimirksniu. Lėkdami kelto link, pakeliui matėme senąjį akmenskaldžių muziejų. Šiąnakt vėl teks nakvoti prie ežero, ant akmenų. Iš trijų pusių supdami, mus gąsdina tamsūs debesys – matyt, sulauksime lietaus. Salter – mielas žvejų miestelis, prieplaukoje nė vienos jachtos. Žvejai labai įvairaus amžiaus – nuo vaikų iki senjorų. Katinų – nė vieno… Šiandien Norvegija kvepia ką tik nupjautu šienu. Prieš tai kvepėjo karvėmis…“

Ramūnas: „Iki kelto liko 40 kilometrų. Oras puikus, apie 20 laipsnių šilumos. Važiuojam neskubėdami, valgome mėlynes, geriam kavą. Užkandam prie parduotuvės ir 15 valandą pasiekiam prieplauką. Keltas 16.25 val., krauname devaisus, maudomės ir skalbiamės. Keliamės per Sognefjord fiordą (keltas Rysjedalsvika – Ruthedal – 36 Nok). Išlipę iš kelto pavažiuojame keletą kilometrų ir stojame ant ežero kranto. Žvejojam, kepam žuvį, vakarieniaujam. 21.30 val. mašalai nugali, visi lendam į palapines.“